„Mankštindamiesi mes sunaudojame streso hormono kortizolio, cukrų ir riebiųjų rūgščių, kurie išsiskiria organizme streso metu, perteklių. Be to, kūnas skatina neuromediatorių, kurie gerina mūsų nuotaiką, gamybą. Paskutinių tyrimų duomenimis, raumenyse gaminasi medžiagos, kurios padeda atsistatyti neuronams, galvos smegenų ląstelėms, po didelių stresų“, – apie fizinio aktyvumo naudą kalba gydytoja R. Burzdžienė.
Pasak gydytojos, Pasaulinė judėjimo sveikatos labui diena skirta visuotiniam fizinio aktyvumo skatinimui ir visuomenės informavimui, kad fizinis aktyvumas yra ne tik labai maloni veikla, bet ir būtina norint išvengti lėtinių neinfekcinių ligų.
Pašnekovės teigimu, šiandienis gyvenimas yra kitoks negu tas, kuriam mūsų kūnas yra sukurtas ir pritaikytas.
„Mes sukurti nuolatos judėti, o aplinką dabar turime tokią, kad su kuo mažiau fizinės veiklos atliktumėme kuo didesnį darbą. To pasekmė – lėtinės neinfekcinės ligos pasaulyje pasiekė epidemijos lygį. Didelis tempas, mažas fizinis aktyvumas, didelis stresas, prasta mityba – visi šie veiksniai sukelia daugybę problemų, kurioms Pasaulinė sveikatos organizacija su tokiomis tikslinėmis dienomis bando užkirsti kelią“, – sako R. Burzdžienė.
Plačiau – laidos „ Labas rytas, Lietuva“ įraše.