„Mitybos nepakankamumas yra būklė, kuomet dėl maisto medžiagų trūkumo žmogui sutrinka sveikata, fizinės funkcijos, protinės funkcijos. Maisto medžiagų trūkumas – mes kalbame apie baltymų, riebalų, angliavandenių trūkumą. Kartu su tuo dažnai būna ir vitaminų bei mikroelementų trūkumas“, – aiškino Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentė, gydytoja anesteziologė-reanimatologė Erika Šalčiūtė-Šimėnė.
Mitybos nepakakamumas – „ganėtinai slapukaujanti liga ir būklė“, ji būdinga ne vien žmonėms, kurie išoriškai atrodo išsekę ir sulysę. Žmogus gali turėti visiškai normalų svorį arba šiek tiek būti linkęs į nutukimą ir vis dėlto turėti mitybos nepakankamumą. Deja, akivaizdžių tyrimų, kurie vienareikšmiškai pasakytų, kad esama mitybos nepakankamumo nėra.
Visų pirma, atkreipė dėmesį E. Šalčiūtė-Šimėnė, reikėtų vertinti kiekvieno žmogaus riziką.
„Rizikos veiksniai yra keli. <...> Jie yra susiję su žmogaus kūno pokyčiais, tai – apetito sutrikimas, apetito nebuvimas, mažesnis suvartojamas maisto kiekis, ganėtinai spartus svorio kritimas. Kitas [svarbus] aspektas – ligos, kuriomis žmogus serga. Lėtinės ligos – labai didelis rizikos veiksnys, kuris gali nulemti mitybos nepakankamumo atsiradimą.
Jei šias abi priežastis sudėtume į vieną, rizika labai stipriai padidėja. Būtent tokiems pacientams stebimas svorio kritimas ir visa eilė atsirandančių komplikacijų. Jos iš pradžių būna nepastebimos, tačiau ilgainiui komplikacijos vis sunkėja ir stiprėja. O kai žmogus suserga sunkia, ūmia liga, kartu su mitybos nepakankamumu jam labai sunku pasveikti“, – aiškino gydytoja.
Labai svarbu, pasak medikės, pastebėti šią būklę, na o tuomet mitybos nepakankamumas gydomas mitybos terapija.
Pacientus su mitybos nepakankamumu nėra lengva identifikuoti dar ir todėl, kad „Lietuvoje šiuo metu nevyksta visuotinė patikra, kuri leistų gydytojams nustatyti, ar žmogus turi, ar neturi mitybos riziką“.
„Kai atrandame tuos žmones, kuriems yra mitybos nepakankamumo rizika arba jie jau turi mitybos nepakankamumą, jie turėtų patekti pas gydytojus dietologus. Norėčiau akcentuoti, kad ne dietistai ar kiti mitybos specialistai, o gydytojai, pabaigę medicinos studijas ir pabaigę dietologijos rezidentūrą. Būtent šie specialistai gali visavertiškai patarti šiems žmonėms, ir pagal jų individualią situaciją yra sudaromas mitybos planas“, –gydytoja anesteziologė-reanimatologė įvardijo, kas turi reikiamą kompetenciją gydyti mitybos nepakankamumą turinčius pacientus.
Į klausimą, kam dar Lietuvoje yra didžiausia mitybos nepakankamumo rizika, E. Šalčiūtė-Šimėnė nurodė – vyresnio amžiaus pacientai, t. y. asmenys, vyresnis nei 75 m. – iš jų net kas trečiam yra mitybos nepakankamumo rizika.
Senyvo amžiaus žmonėms mitybos nepakankamumas gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių: „Visų pirma – dėl skurdo, nes žmonės gali tiesiog nepajėgti nusipirkti pakankamai maistingo maisto. Gali būti fizinio judėjimo apribojimai, socialinė izoliacija – žmogus nenueina į parduotuvę, nenusiperka, nepasigamina maisto. Galiausiai gali neturėti dantų, gali neturėti protezų, negali sukramtyti.“
Be to, dalis senyvo amžiau žmonių serga Parkinsono liga ar demencija – jie paprasčiausiai pamiršta pavalgyti, todėl jų mityba turėtų rūpintis artimieji ar prižiūrintys asmenys.
Kita rizikos grupė – sergantys vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis (kurios labai dažnos), virškinimo organų ligomis, taip pat plaučių ligomis.
Jauni žmonės, bent jau didžioji jų dalis, nėra padidėjusios mitybos nepakankamumo rizikos grupėje, net jei „nėra linkę sveikai maitintis“.
Kadangi nėra atlikta tyrimų, sudėtinga įvertinti situaciją Lietuvos visuomenėje, atkreipė dėmesį E. Šalčiūtė-Šimėnė. Tyrimai daryti tik su pacientais, kurie patenka į ligoninę, o jų duomenimis, „kas trečias, kas ketvirtas žmogus, patenkantis į ligoninę, jau turi mitybos nepakankamumo problemą. O iš patekusių į ligoninę vienas iš dešimties <...> atvyksta pakankamai sveikas, bet išvyksta su mitybos nepakankamumu“.
Mitybos terapija yra gydymas maisto medžiagomis, tiesa, jos ne visada gali būti gaunamos su maistu. Specialistai pasitelkia papildomos mitybos gėrimus, enterinę mitybą – kai specialus mišinys patenka tiesiai į virškinamąjį traktą specialiais vamzdeliais, intraveninę mitybą – kai pacientui į kraujagyslę įvedamas kateteris ir per jį lašinamos maisto medžiagos.
Pacientų su mitybos nepakankamumu būna ne tik ligoninėse, bet ir namuose. Pavyzdys – pacientai po insulto, kuriems tenka gulėti lovoje ir kuriais rūpinasi artimieji, – kartais jie negali patys pavalgyti, nes turi rijimo sutrikimą.
„Iki šiol pacientai, kuriems reikėdavo enterinės mitybos namuose, ją galėdavo gauti tik įsigydami už savo lėšas. Ši paslauga nebūdavo kompensuojama. O dabar visi pacientai, kuriems yra ta indikacija, gali gauti enterinės mitybos mišinius su kompensacija“, – informavo medikė.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: