Yra išskiriama net keletas skirtingų galimų įgytų pigmentinių dėmių tipų, vieni dažniausiai sutinkamų: saulės sukeltos pigmentinės dėmės, melazma ir použdegiminė hiperpigmentacija.
Saulės sukeltos pigmentinės dėmės yra ilgalaikio saulės spindulių poveikio pasekmė. Saulės spinduliai sukelia vadinamąjį fotosenėjimą. Nors saulės dėmės gali būti nustatomos įvairaus odos tipo žmonėms, labiau į tokias dėmes yra linkę kiek tamsesnio gymio žmonės, nes jų odoje pigmentacija yra stipresnė.
Tokių dėmių atsiradimo tikimybę gali paskatinti lankymasis soliariumuose, buvę stiprūs nudegimai nuo saulės ir taikytas gydymas – ultravioletinių spindulių A terapija (PUVA). Hormoniniai pokyčiai, ypač tam tikrų kontraceptikų vartojimas, taip pat gali sukelti dėmes.
Saulės dėmės – tai nedideli tamsesnės odos ploteliai, dažniausiai esantys saulei atvirose kūno vietose: veido, kaklo, dekolte ir rankų išorinėje pusėje. Pigmentacija išsivysto dėl ilgalaikio ir žalingo saulės poveikio. Žmonės, kurie niekada nesisaugojo nuo intensyvių saulės spindulių, gali turėti netgi labai „margą“ odą. Kitaip tariant, ilgalaikio saulės spindulių pasekmė yra pigmentinės dėmės, tai dar vadinama fotosenėjimu.
Tai yra labai dažna problema, ypač paplitusi tarp žmonių, vyresnių nei 40 metų. Tiesa, dėmės gali atsirasti ir jaunesniems žmonėms, ypač použdegiminė pigmentacija ar po nėštumo atsirandanti melazma.
Dėmių spalva gali varijuoti nuo šviesiai rudos iki labai tamsios, dydis labai įvairus – kartais matomos vos kelis milimetrus siekiančios dėmelės, bet gali siekti ir kelis centimetrus. Paprastai jos būna taisyklingos ovalios ar apvalios formos.
Kada atsiranda pavojus sveikatai?
Nors saulės dėmės nėra piktybinės, jos paprastai neišnyksta ir gali kelti didelį psichologinį diskomfortą. Dėmes gali būti sudėtinga maskuoti, yra tikimybė, kad su laiku kelios jų susilies ir užims didesnius plotus.
Taip pat didelis dėmių skaičius veido srityje ar kitose kūno vietose gali apsunkinti naujų, kiek pavojingesnių darinių stebėjimą. Todėl gydytojui įvertinus ir nustačius, kad tai tikrai yra saulės dėmės, jas saugu šalinti lazeriu. Gydymas yra pakankamai efektyvus ir greitas.
Melazma – pigmentacijos sutrikimas
Melazma – dažnai pasitaikantis įgytas veido odos pigmentacijos sutrikimas, kuris pasireiškia simetriškai abiejose veido pusėse išdėstyta rusva pigmentacija. Anksčiau ši liga buvo vadinama „chloazma“, šis terminas išvertus iš graikų kalbos reiškia „tapti žaliu“. Tačiau terminas „melazma“ (ruda oda) šiuo metu yra dažniau naudojamas.
Kartais ši liga dar vadinama „nėštumo kauke“, nes dažnai pigmentacija išryškėja būtent nėštumo metu. Melazma žymiai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams, amžiaus pikas – 20-40 metų.
Svarbu ir genetinis polinkis – reikėtų įvertinti, ar yra buvę melazmos atveju šeimoje. Ši hiperpigmentacija taip pat labai susijusi su intensyviu buvimu saulėje, lytinių hormonų svyravimais. Ją skatina nėštumo metu didėjantis estrogenų kiekis, taip pat estrogenų ir progesterono turintys peroraliniai kontraceptikai, tam tikros hormoninės priemonės.
Tiesa, nors genetiniai faktoriai yra svarbūs, pigmentacijos atsiradimą lemia įvairių veiksnių kombinacija: saulės spinduliuotė, hormoniniai pokyčiai, natūralus senėjimas, todėl, vengiant tiesioginio saulės spindulių poveikio odai, streso, rūkymo ir kitų žalingų faktorių, pigmentacijos atsiradimo tikimybę galima labai sumažinti.
Įtakos melazmai atsirasti gali turėti ir tam tikri vaistai ar kosmetikos priemonės, pavyzdžiui, rūgštys, kurios didina odos jautrumą šviesai. Kai kuriais atvejais melazma gali atsirasti dėl tam tikrų kitų organizmo ligų, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimų, mikroelementų trūkumo.
Melazmos gydymas
Melazmos gydymas paprastai yra sudėtingas ir reikalaujantis kantrybės, nes gali užtrukti net iki 2 – 4 metų. Dažniausiai skiriami vietinio poveikio vaistai kombinuojant su kitomis veikliosiomis medžiagomis. Jie atlieka šviesinančią funkciją ir gali būti vartojami tik prižiūrint gydytojui dermatovenerologui.
Efektyviausias gydymas gaunamas jungiant skirtingas vaistines medžiagas. Pacientams rekomenduojama į dietą įtraukti antioksidantų, vartoti papildus su vitaminais C, E, beta karotinu, žuvų taukus, reguliariai mėgautis žalia arbata. Gali būti rekomenduojami odos šveitimas naudojant tam tikras rūgštis, pavyzdžiui, glikolio, retinolio, trichloracto.
Lentigo ir použdegiminė hiperpigmentacija
Paprastoji lentigo – ruda dėmė, kuri gali būti įgimta arba atsirasti vaikystėje. Atsiradimas nėra susijęs su saulės poveikiu.
Použdegiminė hiperpigmentacija – dažna įgyta pigmentacija, atsirandanti odos sužeidimo ar buvusio uždegimo vietoje. Ji, kaip ir kitos pigmentacijos rūšys, dažniau nustatoma tamsesnio gymio žmonėms.
Pagrindinis skirtumas nuo kitų pigmentacijos tipų – su laiku ji gali praeiti spontaniškai netaikant gydymo. Tiesa, tai gali užtrukti mėnesius ar net metus.
Dažniausios použdegiminės hiperpigmentacijos priežastys veido odoje: aknė, atopinis dermatitas, įvairios atliktos procedūros veido srityje. Dėl uždegimo susidaro melanino depozitai viršutiniame arba viduriniame odos sluoksnyje. Uždegimo mediatoriai skatina melanocitų didėjimą ir jų aktyvumą.
Matomose vietose atsiradusi hiperpigmentacija gali kelti diskomfortą. Yra įvairių gydymo metodų: vietinio poveikio vaistai, pilingai su rūgštimis, procedūros, kurių metu po oda leidžiami preparatai su šviesinančių savybių turinčiomis medžiagomis.
Vienas efektyviausių metodų – pigmentinių dėmių šalinimas lazeriu. Pigmentinių dėmių gydymas parenkamas atsižvelgiant į priežastį ir visada turi būti skirtas tik gydytojo: pavyzdžiui, melazmos atveju lazerinis gydymas nerekomenduojamas ir paprastai siūloma rinktis vietinio poveikio preparatus.
Soliarinių dėmių ir použdegiminės hiperpigmentacijos gydymas
Soliarinėms dėmėms efektyviausias yra lazerinis gydymas. Specialistas parenka optimalų dažnių stiprumą atsižvelgdamas į odos būklę bei pigmentinės dėmės tipą. Procedūros metu atidžiai stebima odos reakcija ir pagal tai koreguojamas spinduliuotės intensyvumas.
Pigmentinės dėmės šalinimo procedūros metu gali būti jaučiamas odos kaitimas ar švelnus dilgčiojimas. Kurį laiką gali išlikti pojūtis lyg ilgesnį laiką pasikaitinus saulėje. Paprastai procedūra yra gerai toleruojama, po kelių dienų gali susidaryti nedidelis šašelis, kuris greitai nukrenta. Po procedūros galima iš karto grįžti prie įprastos veiklos. Po jos svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti stipraus poveikio apsauginį saulės kremą (SPF 50).
Esant použdegiminei hiperpigmentacijai, vienas pirmųjų gydymo žingsnių – sustabdyti uždegiminį procesą, jeigu jis dar aktyvus. Tuomet paprastai kombinuojama keletą skirtingų gydymo metodų.
Taigi, skirtingos pigmentinės dėmės yra gydomos vis kitaip, taip pat gydymo parinkimui įtakos turi ir kiti individualūs paciento faktoriai. Pastebėjus naujų odos darinių, rekomenduojama kreiptis pas dermatovenerologą.
Taip pat svarbu nepamiršti apsaugos nuo saulės. UV spinduliai gali praeiti pro langus, debesis, todėl tiek vairuodami automobilį, tiek būdami viduje, tiek debesuotą dieną, turėtume nepamiršti apsauginio kremo nuo saulės.
Nors paprastai yra galvojama, kad šviesesnis odos tipas turi didesnį polinkį į hiperpigmentaciją, o „lengviau įdegantys“ gali saule mėgautis neribotai, iš tikrųjų taip nėra. Nepriklausomai nuo odos tipo, apsauginis kremas nuo saulės yra rekomenduojamas visiems.
Ilgalaikis saulės spindulių poveikis gali nulemti ne tik padidėjusią pigmentaciją, bet raukšlėtumą, sausumą, elastingumo sumažėjimą ir netgi išsiplėtusių kraujagyslių atsiradimą.