Yra žinoma, kad stresas gali sąlygoti daugybę žmogaus organizmo sutrikimų. Bet ar pilvo skausmas gali būti siejamas su stresine būsena? Atsakymas – taip. Jei nuolat jaučiate įtampą darbe ar namuose, sąvoka „gaisras pilve“ gali tapti ne vien tik metafora, rašoma pranešime spaudai.
Teigiama, kad sveikatą 20 proc. lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – sveikatos apsauga ir net 50 proc. – gyvenimo būdas. Kaip galime padėti sau esant virškinimo sistemos sutrikimams, o kada patartina kreipti į gydytojus, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gastroenterologė Dalia Gruslienė.
– Kas daro įtaką virškinimo sistemai?
– Mūsų sveikatos būklė priklauso nuo genetiškai paveldėtų organizmo savybių, aplinkos veiksnių ir gyvenimo būdo. Ligos prasideda įvairiai, kartais pačiais netikėčiausiais simptomais arba nieko neįprasto nejaučiant, o simptomai pasireiškia tik išsivysčius sudėtingoms komplikacijoms.
Svarbūs virškinamojo trakto sutrikimų kaltininkai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, netinkama ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, nepakankama fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas.
Dar prisideda didžiulis gyvenimo tempas: valgome automobilyje, bet ką ir bet kaip arba išvis nevalgome, visą dienos maisto normą suvalgome vakare, kimšdami viską iš eilės, iš karto pavalgę einame miegoti.
Todėl nėra ko stebėtis, kad dažnam nusilpsta imuniniai ir psichologiniai organizmo gynybos mechanizmai, sutrinka medžiagų apykaita, nervinė virškinamojo trakto reguliacija, prasideda įvairūs uždegimai, infekcinės, funkcinės ir net onkologinės virškinamojo trakto ligos.
– Ar galime sau padėti?
– Padėti sau tikrai galime, ypač jauni žmonės, kurie dar neserga lėtinėmis ligomis. Norėčiau paskatinti visus, ypač jaunimą, prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. Nesirūpindami savimi šiandien, ryt galite būti priversti tai padaryti. Pagalvokime ir įvertinkime galimas pasekmes, kada dėl ligos sustoja mokslai, darbai, netenkama pajamų, nukenčia šeimos nariai.
Tiesiog turime išmokti stebėti save, atpažinti pasirodžiusius simptomus, suvokti jų kilmę, sąsajas su gyvenimo būdu ir sąmoningai nusiteikti koreguoti gyvenimo būdą.
– Kada reikia kreiptis į gydytojus?
– Jei pakoregavus gyvenimo būdą pilvo pūtimas, rėmuo, pykinimas, šleikštulys, sutrikęs tuštinimasis nepraeina dar 2–4 savaites, reikia kreiptis į gydytoją. O jeigu prasideda kraujavimas, vėmimas, skausmas tampa nepakeliamas, pagelbėti gali tik gydytojas.
– Kaip pagal simptomus galima įtarti sveikatos sutrikimą?
– Šiandien labai dažnos funkcinės prigimties ligos, kurioms atsirasti turi įtakos nervų sistema. Viena tokių ligų – funkcinė dispepsija, pasireiškianti viršutinės pilvo dalies skausmu, prasta bendra savijauta, pykinimu. Kita nereta liga – dirgliosios žarnos sindromas, pasireiškiantis pilvo dalies skausmais, pūtimu, tuštinimosi sutrikimais. Taip pat dažna gastroezofaginio refliukso liga, pasireiškianti rėmeniu, gerklės dirginimu, kosuliu.
Pastaruoju metu dažniau tenka diagnozuoti onkologines ligas. Ankstyvų stadijų vėžiniai procesai dažniausiai nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl žmogus net neįtaria, kad serga. To galėtume išvengti, jei žmonės išsiugdytų įprotį labiau rūpintis savimi, profilaktiškai tikrintis sveikatą.
– Kokią pagalbą teikia gydytojai gastroenterologai?
– Pirmiausia pacientas nedelsiant apžiūrimas ir išklausomas, stengiantis nustatyti ligą pagal simptomus. Per fizinę apžiūrą fiksuojami įvairūs požymiai: odos, nagų būklė – jie gali parodyti tam tikrus organizmo sutrikimus. Tokiais, atrodytų, paprastais būdais patyręs gydytojas gali įtarti nemažai ligų. Tiksliai liga nustatoma atlikus būtiniausius tyrimus. Jie parenkami individualiai, visapusiškai įvertinus paciento sveikatos būklę.
Mūsų pareiga paaiškinti kiekvieno skiriamo tyrimo reikalingumą, o pacientus paskatinčiau nebijoti klausti, kodėl skiriamas vienas ar kitas tyrimas, vaistas. Visi tyrimai, tiek instrumentiniai, tiek laboratoriniai, atliekami tą pačią dieną, kai pacientas kreipiasi. Išimtis – sudėtingi žarnyno ir kai kurie kiti tyrimai, kuriems pacientą reikia specialiai parengti arba technologiškai tyrimui atlikti reikalingas ilgesnis laikas.
– Ką patartumėte pacientui, kuris nusprendė kreiptis į gydytoją?
– Patarčiau turėti anksčiau darytų turimų duomenis. Prireikus Medicinos diagnostikos ir gydymo centre tą pačią dieną galima atlikti visus reikiamus tyrimus, gauti kvalifikuotą kitų čia dirbančių gydytojų specialistų – infektologų, pilvo chirurgų, alergologų ir klinikinių imunologų, reumatologų, psichiatrų konsultaciją. Taigi jums nereikės gaišti laiko – visą reikiamą pagalbą gausite toje pačioje įstaigoje.
Svarbiausia, būkite atidesni savo sveikatai, rūpinkitės ja.
Patarimai gerai savijautai išsaugoti:
- Valgykite 5 kartus per dieną mažais kiekiais.
- Valgykite ir atlikite fizinius pratimus mažiausiai 2 val. prieš miegą.
- Išlaikykite normalų svorį.Venkite prigludusios prie liemens aprangos.
- Nerūkykite.
- Venkite alkoholio.
Ir, svarbiausia, džiaukitės gyvenimu. Kiekviename reiškinyje ir žmoguje atraskite tai, kas jus žavi.