Apie uspakajoncų (benzodiazepinų, raminamųjų vaistų) vartojimo bei išrašymo peripetijas.
Iš karto užsibrėžiame kelias raudonąsias linijas: šis rašinėlis nėra tų vaistų reklama, nėra paskatinimas juos vartoti ir nėra metodinė rekomendacija, kurios privalo laikytis Jūsų gydytojas. Tai tėra kelių mitų paneigimas arba patvirtinimas.
Raminamuosius gali išrašyti tik psichiatras. Mitas. Gali išrašyti beveik bet kokios specialybės gydytojas, jeigu mano, kad tų tablečių reikia ir yra indikacijos jas skirti. Pakartosiu dar kartą: jeigu gydytojas mano, kad jų reikia. Nusprendžia ne pacientas ar jo žmona, bet gydytojas.
Išrašant benzodiazepinus būtina psichiatrinė diagnozė. Mitas. Yra trys pagrindinės indikacijos raminamiesiems vaistams: nerimo sutrikimai, nemiga ir stipri reakcija į stresą. Būtinai kaip emocijų (psichikos) sutrikimas koduojama tik viena iš šitų būklių. Tad vaistų išrašymas nebūtinai reikalauja „įskaitos“ ir „diagnozės“.
Man nekrenta spaudimas be chanacho. Dalinai tiesa. Retai benzodiazepinai gali būti naudojami kaip pagalbinis kitų ligų gydymas norint sumažinti centrinės ar periferinės nervų sistemos jautrumą, raumenų įtempimą ar skausmą. Tokiais (išskirtiniais) atvejais indikacijos turėtų būti aprašytos ir duotos aiškios rekomendacijos iš taip vaistus vartoti paskyrusių specialistų. Kraujospūdžio benzodiazepinais niekas negydo ir niekada negydys, tad ir vaistų nerašys. Bet nerimui ir baimei, kurie atsiranda pakilus kraujospūdžiui, vaistus būtų galima skirti. Tačiau...
Prie benzodiazepinų priprantama. Tiesa. Užtenka kelių savaičių vartojimo ir gali išsivystyti priklausomybė. Magiškos tabletės atpalaiduoja, suteikia saugumo jausmą, leidžia pabėgti nuo šiurkščios realybės, pačiam stengtis nereikia, viskas už dyką – tai mes taip įsimylime tą jausmą, kad norime dar ir dar. Tai psichologinė priklausomybė. O štai kai be vaistų pradeda didėti kraujospūdis, dreba rankos, spaudžia krūtinę, svaigsta galva, suka vidurius ir pila prakaitas – tai jau fizinė priklausomybė, be vaisto blogai, nes organizmas reikalauja naujų dozių. Tad jei kraujospūdis nekrenta be kasdien vartojamų raminamųjų – laikas kreiptis į gydytojus. Tik ne kraujospūdžio, o priklausomybės gydymui.
Kiekvienas besiskundžiantis nerimu ir nemiga gali reikalauti tabletės. Mitas. Kiekvienas besiskundžiantis nerimu ir nemiga gali reikalauti pagalbos, tik nebūtinai ji bus suteikta raminamųjų tablečių pavidalu. Iki tol reikėtų:
Išbandyti nemedikamentinius arba saugesnius medikamentinius gydymo būdus. Nemigos atveju: miego higiena, režimas, žoliniai preparatai.
Įsitikinti, kad vaistą yra saugu skirti – nėra gretutinių sunkių būklių, būsimo neštumo, priklausomybės išsivystymo rizikos, ir kamuojanti problema baigtinė – išsispręs per kelias savaites, kol neatsirado priklausomybė.
Įvertinti, ar tikrai reikalingas gydymas vaistais – simptomai trikdo kasdienę veiklą ir be vaistų bus sudėtinga adaptuotis.
Gydytojas išrašė tik vieną pakelį ir sakė, kad daugiau negali. Tiesa. Negalima raminamųjų vartoti ilgai, nes prie jų priprantama (žr. pastraipą aukščiau). Nemigai gydyti ne ilgiau nei 4 savaites, o nerimui ne ilgiau nei 12 savaičių. Maža to, gydytojas dar turėtų parekomenduoti vartoti stebuklingas piliules ne dažniau nei 4 kartus per savaitę.
Paskolinau vaistų kaimynei, prireikė vaistų išrašyti anksčiau, bet sakė, kad negali išrašyti. Tiesa. Vaistai skirti Jums, ne kaimynei. Jei jai skolinote – iš jos ir prašykite. Bet skolos raštelis nėra indikacija naujai dozei ir/ar dozės didinimui. Nes dažnai po kaimynės, kuria reikia rūpintis, kauke, slepiasi banalus piktnaudžiavimas vaistais.
Mano močiutė visą gyvenimą geria, o jai sakė, kad daugiau rašyti negalima. Greičiausiai mitas. Nebent tai labai jauna močiutė ir ta jauna močiutė geria uspakajoncus be jokio saiko, arba maišo skirtingų tablečių „kokteilius“. Jeigu garbus senjoras ar senjorė tabletes vartoja ilgiau nei 10 metų, nedidina savo vartojimo ir neviršija rekomenduojamųjų dozių, nutraukus vaistus numatoma kur kas didesnė žala nei nauda (visgi per 10 metų išsivystė priklausomybė ir staiga nutraukus vaistus galima tikėtis abstinencijos) – niekas iš Jūsų močiutės tablečių atiminėti nežada.
Jeigu ilgai vartoju, tai reiškia, turiu toliau vartoti, nes be jų blogiau. Mitas. Vien tik ilgalaikis vartojimas nepadaro vaisto vartojimo „nepakaltinamu“. Dar kartą perskaitome aukščiau esančią pastraipą. Reikalingi visi išvardyti punktai: garbus amžius, tvarkingas vartojimas, neviršijamos dozės ir galimos naudos ir žalos santykis. Jei Jums mažiau nei 60 metų, vis dažniau ir dažniau griebiatės tabletės, viena jau nebepadeda, tad reikia gerti dvi ar net tris, raminamuosius naudojate ne pagal paskirtį (pvz., skausmo gydymui), jau anksčiau buvote pastebėtas piktnaudžiaujantis svaiginančiomis medžiagomis (pvz., alkoholiu) – vaistų vartojimas bus nutraukiamas palaipsniui iki visiškos „švaros“.