Etiologinis (priežastinis) gydymas peršalimo atveju labai retas. Yra vaistai, veikiantys tam tikrus virusus, pvz., konkrečiai gripo virusą, yra vaistai veikiantys bakterijas, bet nėra realių įrodymų dėl bet kokio vaisto vartojimo visų iš eilės virusų žudymui. Vienintelis peršalimo viruso gydymo būdas – netrukdyti organizmui dirbti pačiam: sudaryti poilsio ir komforto sąlygas bei užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą.
„Bet gi yra įrodymų dėl česnakų, pelėsių ir spirito!“ Taip, bet tai, kas pasižymi žudančiu veikimu laboratorijos mėgintuvėlyje, nebūtinai veiks gyvajame organizme realiame gyvenime. Česnakas, spiritas ir arbatmedžio aliejus yra veiksmingi vietiškai naikinant virusus tik:
1. Esant didelei jų koncentracijai;
2. Tiesioginio kontakto su sukėlėju metu, o ne per atstumą;
3. Po pakankamai ilgo veikimo į virusą laiko.
Taigi, jei norite, kad šlakelis stipraus gėrimo išnaikintų gripo sukėlėją, neužtenka „maktelti“ stikliuko net ir pakankamai stipraus, bent 90 laipsnių alkoholio. Reikia dar užtikrinti ilgalaikį vaisto kontaktą su nosiaryklės gleivine arba didinti veikliosios medžiagos koncentraciją kraujyje iki veiksmingos (minėti 90 procentų) kraujo sudėties. Nežinau ar kažkam, be jo ekselencijos Vacio Maslionkos, tai yra pavykę.
Tas pats ir su česnaku, ir eteriniais aliejais. Jeigu žmonės prie Jūsų vis dar nori artintis, ir daro tai be ašarų akyse ir nesulaikę kvėpavimo – česnakas neveikia.
O kaip gi žolelių arbatos ir homeopatija? Jokių įrodymų nėra. Kodėl visgi veikia? Skaitykite tekstą toliau.
Simptominis gydymas. Kaip aišku iš pavadinimo, jis skiriamas tam, kad įveiktų simptomus. Čiulpinukai gerklei, lašiukai į nosį, vaistai nuo temperatūros ir skausmo – jie visi turi veikti ir kontroliuoti simptomus, kuriems yra priskirti, kaip kontroliuoja nusikaltėlio elgesį jį prižiūrintis pareigūnas. Jeigu prižiūrėtojas nesusitvarko su nusikaltėliu, anas toliau siautėja – prižiūrėtojas lieka be darbo. Tad jeigu sirupas nuo kosulio nepalengvina Jūsų kosėjimo proceso, jo kelias savaites gerti nereikia. Jeigu purškalas gerklei viską toje gerklėje išdegina ir sudirgina – jis nesusitvarko su gerklės skausmu. Jeigu jūros vanduo nepalengvina kvėpavimo – jis nemalšina simptomo (užgulusios nosies). Visos šitos priemonės skirtos simptomo malšinimui, ne gydymui, ir jei su tuo simptomu nesusitvarko, neatlieka savo darbo, turi būti išmetami iš darbo be galimybės sugrįžti.
Kaip supratote, pagrindinė simptominių vaistų problema – jų vartojimas gydymui. „Aš gėriau X vaistus, bet vis tiek sergu“. „X“ vaistai – vaistai su kažkodėl gamintojų nuomone privaloma „x“ raide pavadinimo pabaigoje ir įvairiomis kalbomis užšifruotu gripo vardu tame pavadinime. Juos sudaro vaistinių medžiagų kokteilis, sukurtas nuolat sau laiko neskiriantiems ir savęs netausojantiems. Ten pridėta ir nuo temperatūros, ir nuo slogos, ir nuo kosulio, „tik išgerk ir ligą kaip ranka nuims“. Nenuims. Jie skirti simptomų malšinimui, o ne gydymui. Jie negydo peršalimo. Nereikia jų gerti, jeigu simptomai Jūsų nevargina. Nes kaip ranka nušluos ne gripą, o kepenis dėl paracetamolio perdozavimo.
Tradicinis gydymas. Ne, ne tas, kuriuo mūsų visų močiutės ir promočiutės gydėsi, bet tas, kuriuo konkreti močiutė (Jūsų močiutė) gydė Jūsų gimdytojus, o vėliau Jus. Konkrečios šeimos tradicinis gydymas. Vieniems tai šiltas pienas su cinamonu, kitiems liepžiedžių arbata, kažkam vištienos sultinys, o kažkam krienai su medumi.
Kaip jau minėjau (o kartojimas – mokslo motina), peršalimo ir viruso gydymo tikslas yra sudaryti sergančiajam poilsio ir komforto sąlygas bei užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą. Kas labiau sukels komfortą, nei nuo vaikystės pažįstamas medaus aromatas kartu su šiltu gėrimu ir šeimos narių pagaliau skirtu dėmesiu bei rūpesčiu? Gydo ne pats vištienos sultinys, bet meilė, su kuria jis buvo išvirtas, ir suvokimas, kad tavimi rūpinasi ir dar pasirūpins, jei bus blogiau. Jus myli, Jums aukoja vištas.
Ir malonus eterinių aliejų kvapas, šildantis ką tik užmerktų vantų aromatas, česnakas ant juodos duonytės su „špiku“ šalia rasojančio stikliuko – visa tai skirta tradicijoms ir veikia tol, kol tos tradicijos Jums kažką reiškia. Nereikia jų atsisakyti, bet ir nereikia aklai tik Jomis vaduotis nuo komplikacijų.
Įdomus faktas apie vištienos sultinį: buvo atlikta studija apie tai, kaip sultinys veikia tam tikrus imuninio atsako procesus. Imuninis atsakas tirtas in vitro, ne in vivo (užpilant sultiniu ląsteles mėgintuvėlyje), tad jo vertė ribota. Tačiau mokslininkų entuziazmas buvo beribis: sultinys gali(!) veikti imuninius mechanizmus. Ir tai net tyrime naudotų bedvasių sultinio kubelių atvejais, o įsivaizduojate, kokį poveikį turės tikras, gyvas sultinys? Be to, autoriai atžymi, kad daržovių ir grybų sultinių kubeliai nepasižymėjo tokiais pat mėgintuvėlyje sukeliamais procesais, kaip sveikatos labui nugalabyto paukščio nuoviras.
Dėmesį nukreipiantis gydymas. Kas atsitinka su degtuko liepsna, kai degtuką priartini prie didelio laužo? Degtukas užgęsta – visą deguonį suryja laužas. Tas pats ir su skausmo simptomais. Skauda nugarą? Išsitepk visą juosmenį su pipirais – degins odą taip, kad skausmo nebejausi. Kažką primena? Taip. Garstyčių lapai ant menčių, taurės per visą nugarą, svogūnai kojinėse, karšta bulvių košė ant krūtinės ir panašiai. Daug ritualo, būtina kankinamojo gydomojo kantrybė ir, pageidautina, priverstinė nepatogi ilgalaikė nejudri padėtis (šioks toks naminio BDSM elementas) ir, voila, jokių nemalonių minčių apie slogą ir kosulį, tik apie odos deginimą ir kerštą artimajam.
Taip, be abejo, yra to gydymo refleksoterapijos komponentų: kojų šildymas leidžia sušilti greičiau visam organizmui. Pėdų ir blauzdų odos dirginimas neva gerina gerklės ir nosiaryklės limfotaką, tad greičiau dingsta tinimas ir užgulimas. Krūtinės šildymas skatina geresnį skreplių skystinimą ir plaučių kraujotaką. Tik, visgi, tai buvo aktualiau močiutės vaikystėje, kai kitaip sušilti šaltoje troboje buvo sunku, o vietos ant pečiaus visiems neužtenka. Dabar buities sąlygos kur kas malonesnės, bet noras kankinti artimąjį, matyt, įaugęs į kraują.
Užimtumo terapija. Apima visus išvardintus gydymo būdus. Žolelių arbatos gurkšnojimas, česnako kramtymas, kojų kaitinimas, homeopatinių žirnelių čiulpimas, badančių vilnonių kojinių mūvėjimas, serialų žiūrėjimas – visa tai puikiai sudaro gydymosi įspūdį ir gydomasis, ir jo šeima mažiau kvaršina galvas aplinkiniams. Svarbu neįsijausti ir neprarasti ryšio su realybe „gydantis“.
Tai trumpai tiek. Kol tvarkome simptomus, nėra didelio skirtumo, kaip mes tą darysime, svarbu kad su simptomais susitvarkytume, o besigydantis turėtų bent kiek laiko poilsiui tarp gydymo procedūrų.
Jei su simptomais nesusitvarkoma – nesitenkiname žirneliais, medumi ir sultiniu, o skambiname gydytojui.
Nesirkite, bet jei jau prireiks gydymo – gydykitės su tokiu malonumu, kad sveiki pavydėtų.