Gydytojas Morozovas paragino neužkibti ant kabliuko – atrodo sveikai, bet iš tiesų kaip tik kenkia

„Tokį produktą rinktis sveika, o štai tokį – ne. Kodėl? Na, visi tą žino, visi taip sako, visi taip daro.“ Ar tikrai viskas, kas yra pristatoma kaip sveikas, arba sveikesnis, arba bent jau mažiau žalingas pasirinkimas, tikrai toks ir yra? Ir kurioje vietoje slypi klasta?

Dirbtiniai saldikliai. Prasidėjus pramoninio maisto erai ir siekiant kuo geresnio savo produkto patrauklumo buvo pradėta gausiai naudoti pridėtinį cukrų: ar gali būti kas nors skaniau už saldumą (netgi jeigu ir ne saldumyną valgai)? Saldumas sukelia priklausomybę, jo norisi vis labiau ir labiau, todėl vis sugrįši ieškoti ir pirkti konkretaus produkto. Bet tada atsirado nutukimo ir metabolinių sutrikimų banga ir cukrus tapo persona non grata informaciniuose produktų sudėties lentelėse. Visgi ne mūsų smegenyse. Smegenys nori jo nuolat. Buvo nuspręsta naudoti dirbtinius saldiklius, turinčius saldų skonį, bet neturinčius kalorijų. Na, bent jau mažiau, palyginus su cukrumi.