Gydytojas neurologas įvardijo 2 pagrindines priežastis, kodėl žmogus nualpsta, bei įspėjo, kada dėl to būtina susirūpinti

Medikai skaičiuoja, kad bent kartą gyvenime nualpsta kas trečias lietuvis. Daliai – tai tik staigus ir greitai praeinantis epizodas. Tačiau kitiems – pasikartojanti būklė, kuri gali signalizuoti ir apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Kodėl dažniausiai netenkama sąmonės ir į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį?

Santaros klinikų gydytojas neurologas Arminas Jasionis sako, kad po nualpimo atsigaunama gana greitai, tik kelias valandas dar galima jausti silpnumą, nuovargį. Dėl alpimų pas gydytojus neurologus patenka tikrai ne visi – tik tie, kuriems šeimos gydytojai įtaria, kad tokią būklę sukelia kokia nors kita liga. Kai kurios iš jų visai nepavojingos, o kitos sukelia rimtą riziką sveikatai.

„Nualpti galima dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma, kai nesuveikia refleksai, kurie turi pakelti kraujo spaudimą, jei jis nukrenta – pavyzdžiui, išsiplėtus kraujagyslėms. Tai santykinai nepavojinga. Antra priežastis – alpstama dėl širdies darbo sutrikimo, kai neužtenka kraujo smegenims. Už to gali slypėti pavojinga būklė, širdies ligos, ritmo sutrikimai“, – LNK Žinioms kalbėjo gydytojas neurologas.

Refleksinė sinkopė, arba kitaip alpimas, dažnai įvyksta ilgai stovint karštoje, tvankioje aplinkoje, kai žmogus nepavalgęs, neatsigėręs vandens, vartojęs alkoholį, esant nuovargiui.

Jei tai pirmas nualpimas gyvenime, pasak A. Jasionio, reikėtų jį įvertinti, nueiti pas šeimos gydytoją.

„Refleksinei sinkopei būdinga, kad pirmiausia kraujas susitelkia kraujagyslėse, ir normalūs refleksai nesuveikia taip, kaip turėtų – greitai nepakeliamas kraujo spaudimas. Tada smegenims pradeda trūkti kraujo ir iš pradžių pajaučiamas užtemimas akyse, mirgėjimas, nutolę garsai, gali svaigti galva, krėsti šaltis. Tai rodo, kad žmogus tuoj gali netekti sąmonės“, – sakė LNK pašnekovas.

Nors pati refleksinė sinkopė nėra pavojinga, krentant galima susižaloti. Todėl, jei žmogus pajaučia, kad jam negera, reikėtų atsigulti, jei įmanoma, išeiti iš aplinkos, kurioje pasidarė negera.

Dar vienas variantas išvengti nualpimo – greitai sutraukti didžiuosius raumenis, tai yra sukryžiuoti kojas, pamasažuoti rankas, įtempti sėdmenis.

„Jei įspėjančių simptomų nėra, arba sinkopė įvyksta fizinio krūvio metu, prieš tai jaučiama, kad trūksta oro, neritmiškai plaka širdis, spaudžia krūtinę, reikėtų sunerimti, nes potencialiai tai gali būti širdies veiklos sutrikimai“, – sakė gydytojas neurologas.