Psichiatras ir Janio Zaličio psichoterapijos klinikos vadovas Peteris Zalitis aiškina: „Tai psichikos būklė, neurozė – žmogui skauda arba pasireiškia kažkoks simptomas, bet net ir atlikus visus tyrimus jo neįmanoma įtikinti, kad tai ne somatinė, o psichikos liga. Toks žmogus ieško priežasties to, kas jam gali nutikti ar jau nutiko. Jis tebevarsto gydytojų kabinetų duris ir ieško priežasties“.
Bet net ir tada, kai kas nors randama ir situacija aprimsta, tai, anot P. Zaličio, dar ne pabaiga: „Abejonės grįžta, toliau bandoma spręsti situaciją ir galimai skausmingai. Vienu momentu atrodo, kad žmogus nurimsta, bet tada vėl viskas prasideda iš naujo.“
Gydytojas aiškina, kad Miunhauzeno sindromas yra panašus sutrikimas, tačiau skirtumas tas, kad Miunhauzeno sindromo atveju žmogus pats susigalvoja, kad serga kažkokia liga: „Jis jau žino, kas jam negerai, ir patologiškai stengiasi išlaikyti tokį ligos paveikslą.“