2019-aisiais visame pasaulyje nuo infarkto mirusių žmonių skaičius pasiekė beveik 9 mln. Kasmet širdies ir kraujagyslių ligos nusineša 17,9 mln. žmonių gyvybes. Šios ligos yra dažna vyresnio nei 40-ies metų amžiaus žmonių mirties priežastis. Ne veltui šie negalavimai vadinami labiausiai paplitusiais ir rimčiausiais XXI a. sveikatos sutrikimais: jokia kita liga nepražudo daugiau žmonių, atsižvelgiant į kasmetinį mirčių skaičių, byloja PSO statistika.
Rūpinimasis širdimi nuo jaunystės
Jeigu anksčiau buvo manoma, kad infarktas – greičiau pagyvenusio žmogaus istorija, tai dabar Estijoje infarktas, deja, „jaunėja“. Dažniausiai su juo susiduria 45-erių metų amžiaus ir vyresni vyrai bei 50–55-erių metų amžiaus moterys. Pastaraisiais dešimtmečiais stebima aiški infarkto „jaunėjimo“ tendencija.
„Infarktas dažniau ištinka stipriosios lyties atstovus. Į rizikos grupę patenka vyrai nuo 35-erių metų amžiaus. Tiesa, negalima sakyti, kad infarktas ženkliai „atjaunėjo“, nes, apskritai kalbant, ir pagyvenusiuosius irgi dažnai ištinka infarktas“, – sakė Vakarų Talino centrinės ligoninės vadovas gydytojas Arkadijus Popovas. – Gyvenimo trukmė Estijoje, Europoje ir išsivysčiusiose šalyse toliau auga. Taigi, galima sakyti, kad daugiau infarkto atvejų fiksuojama ten, kur žmonės gyvena ilgiau. Kalbant apie ūminio koronarinio sindromo, galinčio sukelti miokardo infarktą, atsiradimą, jis išsivysto žmonėms, pasižymintiems tam tikrais rizikos veiksniais. Deja, vyrams šie rizikos veiksniai dažniausiai atsiranda esant 35–40-ies metų amžiaus. Aišku, kuo žmogus senesnis, tuo didesnė infarkto rizika.“