Lazdynų ligoninėje, modernioje Intervencinės radiologijos skyriaus operacinėje pacientai operuojami minimaliai invaziniu būdu. Intervencinė radiologija – medicinos sritis, apimanti visas žmogaus kūno kraujagysles, išskyrus širdies. Minimaliai invaziniu būdu gydomas insultas, smegenų aneurizma. Tokiu būdu gydomos ir miomos – gerybiniai gimdos dariniai.
Kaip pasakojo RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Andrejus Afanasjevas, mažai invaziniu būdu moterys gydomos su gimdos miomomis – atlikus vietinę nejautrą, per kirkšnies arterijas pasiekiamos gimdos miomą maitinančios arterijos ir užkemšamos. Tuomet mioma ima džiūti, sumažėja simptomai ir ji beveik išnyksta.
Tokio pobūdžio operacija buvo atlikta ir pacientei Virgilijai. Moteris šiuo metu vėl aktyviai sportuoja. Tiesa, iki operacijos buvo sunku net laiptais lipti.
„Supratau, kad nebegaliu laukti, nes nebebuvo jėgų. Šiaip esu aktyvus žmogus, o anksčiau negalėjau judėti, nepajėgiau net į penktą aukštą užlipti“, – pasakojo apie ankstesnę savijautą Virgilija.
Moteris išgirdo diagnozę prieš kelerius metus, tada medikai patarė – galima laukti ir stebėti savijautą arba atlikti operaciją. Virgilija pasidomėjusi sužinojo apie trečią miomų gydymo metodą – embolizaciją. Šį būdą, apie kurį jos neinformavo gydę medikai, moteris ir pasirinko.
RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas sako girdintis iš pacienčių, kad gydytojai dažnai siūlo šalinti visą gimdą, jei moterys nebeturi planų gimdyti.
Vilniaus universiteto docentas, „Hila“ medicinos centro akušeris-ginekologas Vilius Rudaitis teigia, kad miomos diagnozuojamos daugeliui moterų. Tokia diagnozė gali nuskambėti jau dvidešimt kelerių metų moteriai, bet dažniausiai pasitaiko nuo 40 m. iki menopauzės. Būna, kad pacientės išsigąsta, nes painioja miomą su vėžiu.
„Mioma – pats dažniausias gerybinis moters gimdos auglys“, – paaiškino akušeris-ginekologas V. Rudaitis.
Atliktų tyrimų duomenimis, miomų gali turėti apie 70 proc. visų moterų. Vienoms jos netrukdo gyventi, yra besimptomės, o kitos jaučia skausmingus simptomus, priklausomai nuo miomų dydžio, kiekio ir vietos. Negydant gali atsirasti mažakraujystė, kankinti skausmai, nevaisingumas, netgi atsirasti depresija, todėl medikai primygtinai ragina neignoruoti ligos.
Itin retais atvejais dariniai gali supiktybėti. Tiesa, V. Rudaitis sako, kad operacijos su visos gimdos šalinimu nėra tokios dažnos – jų prireikia nedaugeliui.
„Gimdos šalinimas – sakyčiau, kraštutinis miomų gydymo metodas, [taikytinas] tik tai pacientei, kuri ateityje nebeplanuoja susilaukti vaikų“, – pabrėžė V. Rudaitis.
Jei žmogui duotas organas, samprotavo RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, būtų gerai jį išsaugoti, juo labiau, kad „pašalinus gimdą, ypač su kiaušidėmis, atsiranda labai daug neigiamų simptomų“.
Ligą gali sukelti ne tik genai, amžius ir hormonai, bet ir nutukimas, netgi riebus maistas. Kada kreiptis į gydytoją ir kaip atpažinti simptomus galima sužinoti, atlikus medikų sukurtus testus.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: