Gąsdina tai, kad mūsų šalyje mirtingumas dėl išeminės širdies ligos yra didžiausias Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija ES vidurkį. Dar daugiau – Lietuvoje išvengiamo mirtingumo rodikliai du kartus viršija ES vidurkį. 2018 metais Lietuvoje tai buvo pagrindinė mirties priežastis, kuri sudarė 34,9 proc. visų mirčių, dar 13 proc. visų mirčių sudarė mirtingumas nuo insulto.
ŠKL galima sumažinti, tačiau reikia laikytis tam tikrų rekomendacijų. Viena iš tokių rekomendacijų – pacientų kraujyje mažinti tikslinę mažo tankio lipoproteinų – blogojo cholesterolio koncentraciją. Deja, specialistų parengtos gydymo gairių rekomendacijos nėra plačiai vykdomos, paslaugų kokybė nėra matuojama, be to, sveikatos apsaugai skiriamos lėšos nėra pakankamos.
Pastebi, kad lietuviams trūksta sąmoningumo
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Giedrius Drukteinis, pacientas, Labdaros fondo „Po infarkto“ prezidentas. G. Drukteinis 2019 metų pavasarį Vilniuje pats patyrė miokardo infarktą.
„Dauguma mūsų nėra matę, kaip atrodo cholesterolis, kokios jis spalvos, jei jį supiltume į stiklinę, kaip jis atrodytų? Pacientams tai tik baugiai skambantis garsas, bet tiesiogiai jo nesusiejame. Dėl to kyla daug pagundų, atvedančių mus iki infarkto – riebiai valgyti, mažai judėti, daug gerti, daug rūkyti, gyventi komfortiškai, bet visiškai nesveikai. Sportas nėra masinis dalykas, bet tinginiavimas – masinis. Atsisėsti prie šašlyko su alučiu yra daug dažnesnis užsiėmimas, nei išbėgti visiems su slidėmis“, – pasakojo G. Drukteinis.
G. Drukteinis sakė, jog per dieną turi išgerti 6 tabletes, tad per metus jų susidaro virš 2 tūkstančių.
„Per 3 metus nuo savo infarkto, teoriškai išgėriau 6 tūkstančius tablečių. Kartais pagalvoju, kiek kilogramų sintetikos susiverčiau į save. Gal egzistuoja kažkoks būdas, kad jos nevartočiau. Vienos tabletės neišgėriau, lyg ir nieko neatsitiko. Čia kaip ir cigaretę surūkius, juk iškart nemiršti. Kas ten bus ateityje, vienas Dievas težino. Visada kovoji su noru sumažinti, nutraukti vaistus, nors suvoki, kad tai privaloma.
Tačiau ne visi vienodo sąmoningumo – kai kurie pamiršta, kai kurie pameta, įvyksta daug smulkių buitinių faktorių, tada sakome „ai, rytoj“. Bet viskas yra mūsų, pacientų rankose. Užsiimti savo sveikata reikalauja pastangų, resursų, energijos“, – sakė G. Drukteinis.
Nuo europiečių drastiškai skiriamės dėl blogojo cholesterolio koncentracijos
LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Gustienė Seime surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad per pastaruosius 10 metų statistika buvo šiek tiek pagerėjusi, kai dėl tam tikrų medikamentų kompensavimo buvo galima matyti nedidelius teigiamus pokyčius. Deja, pandemija vėl viską nubloškė atgal, todėl dabar gydytojai pastebi labai didelę problemą.
Pasak profesorės, vyrai išemine širdies liga pradeda sirgti anksčiau nei moterys, kurioms ši liga pasireiškia dažniausiai po menopauzės.
„Kyla klausimas, kodėl pas mus, jei esame jau gana panašūs į Vakarų Europos šalis, sergamumas šiomis ligomis toks didelis. Reikia pažiūrėti, kaip valgome daržoves ir vaisius, turime duomenis, kad valgome vidutiniškai, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nerūkome daugiau nei kiti europiečiai. Bet drastiškai skiriamės dėl blogojo cholesterolio koncentracijos. Net ir pacientams po širdies operacijų, infarkto nesugebame sukontroliuoti cholesterolio, o tai lemia pasikartojančius įvykius, pasikartojančius infarktus. Tai tiesiogiai susiję su gyvenimo trukme“, – sakė prof. O. Gustienė.
Prevencija, pasak gydytojos, turi prasidėti darželyje, o visuomenės požiūris į savo sveikatą turi keistis iš esmės.
„Toks teorinis klausimas, kaip visiems atrodo – ar Donskis, Ruplėnas, Šerėnas, Storpirštis galėtų būti dabar tarp mūsų? Šalia mūsų dabar yra vidutinio amžiaus moterų ir vyrų, kurių požiūrio į sveiką gyvenseną nebepakeisime. Jei mums blogąjį cholesterolį reikia sumažinti 50 proc., galite bandyti mėnesį vartoti tik vandenį ir grikius, to nepasieksite. Šiems žmonėms reikia ir medikamentinės pagalbos. O jaunąją kartą ugdykime su sveika mityba“, – kalbėjo profesorė.
Pandemija mus grąžino į tai, kas buvo prieš 5 metus
LSMU Kardiologijos instituto direktorė prof. Gintarė Šakalytė pastebėjo, kad nerimą kelia tai, kad žmonių sveikatos rodikliai nesikeičia metų metus.
„Identifikuojame problemą, matome, kiek žmonių turi padidėjusį cholesterolį, bet mūsų veiksmai chaotiški ir ne visada pasiekiame tikslą. Jei arterinę hipertenziją dalinai pažabojome, tai su kitais rizikos veiksniais, pavyzdžiui, dislipidemija, mūsų pasiekimai riboti ir kartais gėdingi. Tikslus pasiekiame blogiausiai Europoje, jei skaičiuojame pacientus, kurie persirgo infarktu. Pandemija mus grąžino į tai, kas buvo prieš 5 metus pagal ŠKL statistiką ir mes dabar vėl turime mirtingumo didėjimą. Turime stengtis kaip įmanoma labiau pasiekti rizikos valdymo tikslus, nes to dažnai nepavyksta padaryti“, – pabrėžė profesorė.
Jos teigimu, kiekvienam reikia turėti savo šeimos gydytoją, kuriuo pasitiki, ir nepamiršti ateiti atlikti profilaktinių tyrimų, pasimatuoti kraujospūdį bent kartą per 3 metus, jei sergate – kasmet. Taip pat stebėti mažo tankio cholesterolį, mesti rūkyti.
VU ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė priminė, kad galima išvengti aterosklerozės sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų, koreguojant rizikos veiksnius.
„Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją, koreguojant tik 3 rizikos veiksnius, tai yra arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir riebalų koncentraciją bei rūkymą.
Atsisakius rūkymo, galima 80 proc. sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ŠKL. Pagal programą, kurioje tiriama dislipidemija, net 90 proc. žmonių turi padidėjusį cholesterolį, nors šioje programoje dalyvauja tik sveiki, ŠKL neturintys žmonės. Mažinant cholesterolio koncentraciją, mažiname ir tikimybę sirgti ar mirti nuo ŠKL. Sumažinus blogojo cholesterolio koncentraciją tik 1 mmol, mirtingumą ir pirmo kardiovaskulinio įvykio atsiradimą, tai yra infarktą, priešinfarktinę būklę, poreikį išplėsti kraujagysles, galima sumažinti 22 proc.“, – pasakojo J. Badarienė ir tikino, kad šių ligų tikrai galima išvengti.
Daugiau skaityti apie širdies ligas ir kaip jų išvengti, galite čia.