Žolininkas liepos mėnesį rekomenduoja suskubti ir prisirinkti siauralapio gauromečio lapų. Šio augalo nauda labai plati. Jis pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, tinka virškinamojo trakto uždegiminiams procesams slopinti, gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė gydant skrandžio opą, gastritą.Visgi, M. Lasinskas įspėja, jog vartojant šį augalą svarbu daryti pertraukas.
„Jį geriant septynias dienas iš eilės, reikėtų padaryti dviejų dienų pertrauką, kadangi organizmas gali greitai priprasti prie šio vaisto, tada šaukštelis žolelių vandens stiklinėje nebepadės“, – sako vaistininkas.
Anot M. Lasinsko, tas pats gali nutikti vartojant ir liepos žiedus, kurie šiltuoju metų laikotarpiu gali padėti nuraminti nervų sistemą, gydyti aukštą kraujospūdį: „Liepos žiedų arbata labai skani, ją galima gerti vakare, tačiau atėjus rudeniui, žiemai ji gali nebepadėti, jei ją gersime nuolatos. Kilus poreikiui sumažinti temperatūrą žiemą, ji gali tiesiog nesuveikti, gali prireikti visos saujos liepos žiedų, o ne šaukštelio.“
M. Lasinsko teigimu, vasarą pravartu turėti ir raudonėlio.
„Raudonėlis – skrandžio draugas. Paprastasis raudonėlis, kitiems dar žinomas, kaip oregano prieskonis. Raudonėlis yra ne tik prieskonis maistui pagardinti, bet ir skani arbata. Šią arbatą rekomenduoju gerti sustojus skrandžiui. Skrandžio draugas gerina virškinimą, be to, jei jo prisidžiovinsite žiemai, jis padės ir nuo slogos, ir nuo peršalimo, – rekomenduoja M. Lasinskas.
Netinkamai vartojama arbata gali pakenkti
Žolininkas liepos mėnesį rekomenduoja suskubti prisirinkti ir nuotaiką gerinančių žolelių, iš kurių virtą arbatą vadina džiaugsmu.
„Tokia arbata gerina nuotaiką, tonizuoja vietoje kavos. Į ją dedu raudonėlio, gauromečio ir dar vieną augalą, kurio dabar galima prisirinkti, tai jonažolė. Jonažolė gerina kraujotaką, kelia tonusą“.
Visgi, žolininkas primygtinai draudžia tokią arbatą gerti tiems, kurių aukštas kraujospūdis, kadangi jiems gali būti sunku užmigti. Negana to, jonažolę vasarą reikėtų vartoti saikingai ir dėl to, jog ji turi šalutinį poveikį – pavartojus galima nudegti.
„Daug jonažolės nereikėtų dėti į žaliuosius kokteilius. Galima dėti, tačiau vasaros metu reikėtų nepersistengti, kadangi jonažolė didina jautrumą saulei. Dėl to gali išberti odą, galima nudegti. Pavartojus preparatų su jonažole, į soliariumą eiti nerekomenduojama“, – teigia vaistininkas.
Visgi, žolininko teigimu, karštuoju metų laikotarpiu gerti žolelių arbatas pravartu.
„Vieni gali gerti tiesiog vandenį ir jaustis gerai, tačiau tiems, kurie gausiai prakaituoja, nori daugiau jėgos, stiprybės, nori pagerinti virškinimą, tai jiems naudingiau gerti žolelių arbatas, – pataria M. Lasinskas.
– Nebūtinai žolelių gėrimas turi būti karštas, galima į indą su vandeniu įdėti mėtos lapelį, medetkos, erškėčio žiedą, padėti indą prieš saulę, palaukti, kol vanduo kažkiek įšyla. Taip išeina vadinamoji saulės arba vasaros arbata – aromatizuotas kvapnus vanduo.“
Žolelių arbatos gali būti per daug?
Žolininkas pabrėžia, jog net vartojant natūralias priemones, svarbus saikas.
„Yra apytikslės dozės – 5 gramai džiovinto augalo suaugusiems. Jeigu vaistažolės šviežios, reikėtų padauginti iš penkių. Tai 25 gramai vaistažolių – suaugusio žmogaus dienos dozė“, – teigia žolininkas.
Jo nuomone, norint išvengti pašalinių simptomų, šios dozės viršyti nereikėtų. Visgi, dažniausiai tiek arbatos žmonės net neišgeria.
Daugiau problemų sukelia žalieji kokteiliai: „Įdedame bananą, kriaušę ar obuolį, tada įmetame daugiau augalų: kiaulpienių, dilgėlių, taip pamirštame saiką“.
Pasak M. Lasinsko, žolelių šūsniais vartoti nereikia, kadangi perdozavimas įmanomas, jeigu žmogus jautresnis, alergiškas kokiems nors augalams.
„Aišku, aš vis tiek labiau siūlau vartoti žoleles, nei jų nevartoti. Svarbu tik turėti saiką, pradėti nuo mažo kiekio, ne šūsnio. Labai gerai kokteiliai, kadangi juos gerdami pasisaviname daugiau vertingų medžiagų. Gurkšnodami arbatą, pusę žolelių išmetame kompostavimui, gerdami kokteilius – ne“, – sako M. Lasinskas.