Pateikiame VDU Žemės ūkio akademijos daktaro, žolininko Mariaus Lasinsko patarimus, ką tokiu metu galima rasti gamtoje, ir kaip dabar augančios vaistažolės padės organizmui.
„Šiuo metu gamtoje yra daugiausiai augalų ir dabar tikslingiausia juos rinkti, nes jie turi daugiausiai naudingų savybių. Be to, gamtoje vyksta virsmas, trumpiausia naktis ir ilgiausia diena. Seniau žmonės sakydavo, kad šiuo metu jie įgyja ypatingų galių. Todėl susirinkti juos kelias dienas prieš Jonines ar po jų yra ypatingai gerai. Vis dėlto ne visi augalai per Jonines jau žydi, o kai kurie jau nužydėjo, todėl su šia taisykle iki galo negalima sutikti. Tarkime, viržius reikėtų rinkti liepos, rugpjūčio mėnesiais, amalą žiemos metu, taip pat ir kitus spygliuočius. Todėl galima sakyti, kad šiuo metu reikėtų surinkti daugumą, bet tikrai ne visus augalus“, – paaiškino M. Lasinskas.
Jei nepatingėsite ir ilgąjį savaitgalį išeisite pasivaikščioti į gamtą, galite surinkti visą vaistinėlę, kurioje rasite pagalbos ir nuo peršalimo ligų, ir nuo nudegimų ar daugybės kitų bėdų.
„Dabar galima rasti jonažolių, gauromečio, šeivamedžio, kraujažolių, raudonėlių, čiobrelių, ramunėlių – visi lietuvių mėgstamiausi augalai yra renkami būtent dabar, kelios dienos prieš Jonines arba po jų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo oro, jei šilčiau, vaistažolės žydi anksčiau. Dar priklauso ir nuo Lietuvos regiono“, – sakė pašnekovas.
Tad ko ieškoti savaitgalį išėjus į gamtą?
„Būtinai paparčio žiedą reikia surasti“, – juokauja M. Lasinskas.
Ir priduria: „Papartis turi mitinę prasmę, sakoma, kad jis simbolizuoja laimę, dėl to žmogus turi eiti vienas jo ieškoti“.
Tačiau, kalbant rimtai, dabar pats metas prisirinkti šeivamedžio. Pastaruosius kelerius metus jis buvo itin naudingas, nes padeda nuo peršalimo ligų, gripo, koronaviruso. Rinkti reikėtų šeivamedžio žiedus, dabar jų tikrai daugybė – šeivamedis žydi dideliais, baltais žiedais.
Žiedus galima vartoti šviežius, galima ir džiovinti. Už kelių mėnesių atsiras juodos uogos, bet jas reikėtų apdoroti, šviežių nerekomenduojama valgyti, nes augalas pakankamai stiprus, nuo didelio kiekio galima apsinuodyti.
Uogas galima džiovinti, daryti sirupus – šeivamedžio sirupo galite rasti ir vaistinėse. Tai didelė pagalba nuo gerklės skausmo, slogos, plaučių problemų, jis padeda greičiau pasveikti.
Nepamirškite gauromečio, liepų, jonažolės
Prasideda ir gauromečio žydėjimas. Jo galima rinkti ir lapus, ir žiedelius. Žolininkas perspėja, kad jei rinksite vėliau, pavyzdžiui, liepą, reikia pažiūrėti, kad žiedeliai nepavirstų pūkais. Mat žiedui stiebiantis į viršų neilgai trukus viskas virs pūkais.
„Gaurometis yra mano mėgstamiausias augalas – gerina nuotaiką, mažina skrandžio rūgštingumą, kartais suveikia geriau nei vaistai. Man pačiam yra išsprendę daug problemų dėl rūgštingumo. Gali būti naudojamas išoriškai ant odos, padeda užgyti žaizdoms“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, nesupainiokite gauromečio su ožkarože. Atskirti šiuos augalus padės keletas požymių: gaurometis turi vieną žiedyną, lapai be dantukų, o augti mėgsta sausesnėse vietose. Dažnai šios vaistažolės būna įsitaisiusios prie aviečių ar kokiuose nors pušynuose.
„Netgi mačiau ir pajūryje auga“, – sakė knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius M. Lasinskas.
Po Joninių pamatysime liepų žiedus – jie padeda nuo nudegimų.
Tuo metu ožkarožė mėgsta drėgnesnes vietas, jos stiebas labiau šakotas, lapai turi dantukus, o žiedynas išsišakojęs.
Kaip sako žolininkas, tai gauromečio giminaitė. Ją surinkę nenusinuodysite, bet geriau rinkti gaurometį.
„Gaurometis yra mano vienas mėgstamiausių augalų, kuris turi būti kiekvieno vaistinėlėje. Jis pririša nervus, kad jie nelakstytų, padeda nervinei sistemai. Taip pat puikiai mažina skrandžio rūgštingumą, ypač kai per daug prisivalgome per visas šventes. Reikėtų išgerti gauromečio arbatos tuščiu skrandžiu. Arbatinį šaukštelį gauromečio reikia užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu, uždengus palaikyti 10 minučių ir tuščiu skrandžiu gerti keletą kartų per dieną. Tokia arbata prilygs vaistams nuo rūgštingumo“, – sakė M. Lasinskas.
Be to, šią arbatą galima gerti ir visai šeimai ryte vietoje juodos ar žalios arbatos, suteiks geros nuotaikos.
„Gali tapti kaip kasdieninė visos šeimos arbata. Kaip ir visada – gerti reikėtų 7 dienas, o tada 3 dienas padaryti pertrauką, tada vėl iš naujo 7 dienas ir 3 dienas pertrauką. Galėčiau vien apie gaurometį pasakoti visą valandą. Sakau, kai nežinai, kas su tavimi darosi, tai pradėk nuo gauromečio. Ir virškinimą, ir nervus sutvarkys“, – patarė pašnekovas.
„Jei nusideginsite šokdami per Joninių laužą, o žiedų dar nėra, galite paimti jaunų šakelių, nuskusti žievę, pavirti 10 minučių, gausite gleivingą skystį, jį atvėsinus galite dėti ant nudegimo. Numalšina ir skausmą, ir ramina odą. Gali padėti ir nudegus saulėje. Žiedus taip pat galima virti ir su nuoviru raminti odą“, – sakė M. Lasinskas.
Dar vienas augalas, kurio galite ieškoti, yra jonažolė. Sakoma, kad tai vaistas nuo 99 ligų. Bet jonažolė veikia geriau, kai išgeriamas ne tik arbatos skystis, o ir nuosėdos. Jonažoles galima dėti į kokteilį, džiovinti ir sutrinti į miltelius, gerti arbatą ir nepamiršti suvalgyti pačių lapelių, likusių po arbatos.
„Jonažolę suvartojus kartą ar kelis, galite nebijoti saulės, bet jei vartosite kasdien visą savaitę, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, neiti į soliariumą, nes gali paberti odą, jautresnės bus akys“, – patarė žolininkas.
Asiūklis – pagalba inkstams
Taip pat šiuo metu rinkti galite čiobrelius, kurie padeda nuo peršalimo ligų.
„Čiobrelis turėtų būti vaistinėlėje nuo įvairių peršalimo ligų, kosulio, padės ir vaikams, ir suaugusiems“, – sakė M. Lasinskas.
Močiutės darže galite ieškoti vaistinės ramunės – ji gamtoje nerandama, ją reikia užsiauginti. Pasak žolininko, jokios arbatos nepagadinsi įdėjęs ramunę, ji padeda nuo pilvo skausmo, uždegimo, vonelės padeda spręsti odos problemas. Vasaros vaistinėlei tai tikrai tinkama vaistažolė. Geriausia rinkti žiedelius.
„Vaistažolių dabar tikrai labai daug. Ir asiūklis vertingas – tai labai gera pagalba inkstams, padeda palaikyti jų darbą. Dobiliukai raudoni labai padeda moterims palaikyti hormoninę sistemą, saugo nuo aterosklerozės, medumi kvepianti jų arbata“, – kalbėjo pašnekovas.
Raudonėlis – skrandžio draugas
Šiuo metu rasite ir raudonėlį. Kaip sako M. Lasinskas – raudonėlis pats geriausias skrandžio draugas. Šis augalas greitai jis pradės žydėti, jį rinkti reikėtų žydėjimo pradžioje arba žydėjimo metu.
„Dažniausiai taip ir renkame vaistažoles, ir jonažoles, ir raudonėlius, kai dalis žiedų jau prasiskleidė. Tada iš jų galime gauti didžiausią naudą. Skinti reikėtų raudonėlio viršūnę – maždaug 15 cm nuo viršaus. Raudonėlis padeda skrandžiui, taip pat gali būti geras prieskonis. Sako – nori būti amžinai jaunas, tai graužk raudonėlį, galima kramtyti ir žalią. Raudonėlis puikus antioksidantas, taip pat padeda ir nuo slogos. Mėgstu jį dėti į ryto arbatą. Gauromečio, jonažolės ir raudonėlio – tokią džiaugsmo arbatą gaminu“, – patarė M. Lasinskas.
Daugiau apie vaistažoles vaikams galite rasti Mariaus Lasinsko knygose: „Vaikai vaistažolių pasaulyje“, „Vaistažolių pasakos ir sveikatos receptai visai šeimai“.