Gegužės 10-ąją minint Judėjimo sveikatos labui dieną, verta prisiminti, kad judėjimas ypač svarbus reabilituojantis po ligų, traumų, judėti būtina sergant endokrininėmis ligomis, nutukimu, cukriniu diabetu, metaboliniu sutrikimu, širdies ir kraujagyslių sistemomis, kaulų ligomis. Vaistų vartojimas dažniausiai nebūna vienintelis faktorius sveikstant – tikslinis judėjimas turi didelę įtaką sveikimui, pažymi gydytoja R. Burzdžienė.
Svarbu ne tik kiek, bet ir kaip judame. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, vaikai ir paaugliai iki 17 m. turėtų judėti aktyviai bent 1 valandą per dieną ir užsiimti vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla papildomai tris kartus per savaitę. Suaugusiesiems rekomenduojama judėti bent 150 minučių per savaitę – apie 30 minučių per dieną skirti vidutinio arba didelio fizinio aktyvumo veiklai. Taip pat suaugę žmonės turėtų papildomai porą kartų per savaitę skirti stambiųjų raumenų grupių lavinimui. Vyresniems negu 65 metų žmonėms galioja 150 minčių per savaitę judėjimo rekomendacija, papildomai porą kartų per savaitę jie turėtų skirti stambiųjų raumenų grupių lavinimui bei bent 3 kartus per savaitę užsiimti pusiausvyros, koordinacijos gerinimu.
Aktyvesniu judėjimu galima užsiimti keliais etapais per dieną, jei negalite ištiso pusvalandžio skirti mankštai. Vienas intervalas turėtų būti ne trumpesnis nei 10 minučių. Kai kurių ligų gydymo atveju tokia praktika netgi naudingesnė nei ištisa pusvalandžio trukmės treniruotė.
Išsamiau apie judėjimo naudą – pokalbyje su gydytoja.