Specialisto teigimu, tam tarnauja hormonas leptinas, kuris siunčia smegenims signalą, kad jau pasisotinote ir valgyti pakanka.
„Bėda ta, kad šiais laikais nutukę žmonės nebėra jautrūs leptino signalams, todėl svarbu žinoti, kaip suaktyvinti savo organizmą, kad smegenys pajustų sotumo jausmą laiku“, – teigia gydytojas.
A. Unikausko žodžiais, šiuo metu svarbiausias klausimas antsvorio tyrimų srityje – nutukimo ir hormono leptino ryšys.
„Kai kurie tyrimai rodo, kad nutukę asmenys neatsako į didėjantį leptino lygį tokiu pat būdu, kaip ir žmonės, kurie nėra nutukę, todėl nutukimas dabar yra susijęs su galimu atsparumu leptinui“, – aiškina specialistas.
Pasak gydytojo, kuo leptino daugiau, tuo mažesnis apetitas, kuo mažiau – tuo apetitas didesnis.
Daugelis ekspertų mano, kad perdirbtas maistas ir saldumynai, derinami su dažnai patiriamu stresu ir sėdimu gyvenimo būdu, yra puikus būdas vystytis organizmo atsparumui leptinui.
„Įsivaizduokite, kad jūsų smegenys nebereaguoja į leptiną, jo padaugėjo, o jūs, nežiūrint to, kad atsargų jau prikaupėte, valgyti nenustosite“, – pasakoja A. Unikauskas.
Tačiau gera žinia ta, kad minėtą atsparumą leptinui galima sumažinti.
„Be to, esama ne tik sotumo hormono, bet ir alkio hormono, kuris vadinamas grelinu“, – nurodo gydytojas.
Šio hormono kiekis kraujyje padidėja prieš valgį, o jo išsiskyrimas slopinamas praėjus trims valandoms po valgio. Leptinas ir grelinas tampriai tarpusavyje susiję.
Daugelis veiksnių gali turėti įtakos leptinui ir grelinui: kalorijų suvartojimas, maitinimosi laikas, miego ir būdravimo režimas bei miego trukmė, gaunamos šviesos kiekis, fizinis aktyvumas, stresas.
Leptinas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant reprodukcinę funkciją, skydliaukę, antinkščius ir augimo hormono gamybą.
„Šiuolaikinė mityba, kuriai kūnas neprisitaikęs evoliuciškai, pakeitė situaciją ir žmonės tampa nebejautrūs leptinui“, – tikina A. Unikauskas.
Plačiau apie sotumo hormoną – laidoje „Klauskite daktaro“.