„Tai nereiškia, kad žmogus turi atsisakyti vaistų ir daryti [tik] šiuos pratimus. Tačiau pradinėje [ligos] stadijoje jie gali padėti atsikratyti didėjančio kraujo spaudimo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia gydytojas, LSMU profesorius Alvydas Unikauskas.
Specialistų teigimu, 9 iš 10 žmonių kvėpuoja netinkamai. Dėl to atsiranda stresas ir kyla kraujo spaudimas.
„Australijos sveikatos mokslininkai sako, kad, norint užkirsti kelią hipertenzijai, padidėjusiam kraujo spaudimui, svarbu laiku išmokti taisyklingai kontroliuoti kvėpavimą“, – sako gyd. A. Unikauskas.
Gydytojo teigimu, kvėpavimo pratimų tyrėjas profesorius Andrew Allenas pabrėžia, kad ryšys tarp širdies veiklos ir kvėpavimo egzistuoja.
„Kvėpavimas ir širdies darbas bei kraujo spaudimas funkciniu požiūriu yra susiję per, taip vadinamą, simpatinę nervų sistemą“, – pasakoja A. Unikauskas.
Simpatinė nervų sistema siunčia nervinius signalus į širdį ir kraujagysles. Pasikeitusi nervinė veikla sukelia didėjantį kraujo spaudimą, jo svyravimus net ir jauniems sveikiems žmonėms. Todėl svarbu išmokti kontroliuoti kvėpavimą kuo anksčiau.
Lėtas kvėpavimas ramina, neaktyvina neuronų, kurie smegenyse jungiasi su emocijų centru. Paviršutinis greitas kvėpavimas sukelia stresą, nes aktyvina neuronus, kurie atsakingi už susijaudinimą.
„Ne tik emocinė būsena veikia kvėpavimą, bet ir kvėpavimas veikia mūsų emocinę būklę“, – atkreipia dėmesį gydytojas A. Unikauskas.
Šių metų gegužę universitetinių tyrimų sveikatos žurnale buvo paskelbti tyrimai, įrodantys kvėpavimo reikšmę kraujo spaudimui.
„Vienas iš jų: 6 lėti įkvėpimai per 30 sekundžių (kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas trunka maždaug 5 sekundes) palyginti su paprastu sėdėjimu sumažina viršutinį (sistolinį) kraujo spaudimą nuo 3,4 iki 3,9 vienetų“, – sako gyd. A. Unikauskas.
Gilus, ramus, lėtas kvėpavimas sulėtina širdies ritmą, virškinimą, skatina ramybės būseną.