Vienas su kitu bendraujantys šuo ir žmogus gauna po dozę oksitocino, dar vadinamo paprasčiausiai laimės hormonu. Jeigu turite galimybių kiekvieną dieną žiūrėti į šunis ir juos myluoti, gyvensite ilgiau nei tie, kurie neturi poreikio kiekvieną dieną po kelis kartus nuo savo drabužių valyti šuns plaukus, teigia net kelis svarbius tyrimus atlikę mokslininkai.
Tyrimai, kurių išvados skelbiamos leidinyje „Circulation: Cardiovascular Quality and Outcomes“, leidžia teigti, kad šunų šeimininkai net 21 proc. mažiau rizikuoja mirti (per 12 metų trukusius stebėjimus) nei tie, kurie tokio augintinio neturi. Abejose grupėse buvo širdies ligomis sergančių asmenų. Šie tyrimai – ne pirmieji akademiniai darbai, meilę šunims susieję su geresne sveikata.
Kardiologas iš Harvardo medicinos mokyklos Dhruvas Kazi dalijasi savo įžvalgomis apie naujausius tyrimus: „Žvelgiant plačiau, analizuojant meilės šunims ir širdies sveikatos ryšius, tarsi nekyla abejonių, kad tas ryšis tikrai egzistuoja, ir jis iš esmės priežastinis“.
Kitaip tariant, kardiologas įsitikinęs, kad auginti šunį – rūpintis savo sveikata ir gera savijauta. Tai itin aktualu širdies ligomis sergantiems. Nepaisant to, anot eksperto, šio tyrimo rezultatai nėra galutiniai. Dh. Kazi teigia, kad idealiausias variantas šiai hipotezei patikrinti – eksperimentas, kurio metu tūkstantis žmonių pradėtų auginti šunį, o dar tūkstantis gautų pliušinį žaislą. Tada mokslininkai pabandytų įvertinti, kaip per tam tikrą laiko tarpą pasikeitė eksperimento dalyvių sveikata. Žinoma, nieko panašaus padaryta nebuvo – tiesiog buvo analizuojami šunis auginančių ir jų neturinčių asmenų sveikatos duomenys.
Žurnalistai pakalbino Dh. Kazi apie šunis, jų poveikį žmogaus sveikatai ir tai, kodėl vertėtų bent apsvarstyti galimybę įsigyti šunį. Interviu skaitytojų patogumui buvo sutrumpintas.
Ką mokslininkai apie šunų auginimo naudą sveikatai pastebėjo praeityje?
Seniai žinoma, kad šunis auginantys žmonės daugiau juda, o fizinis aktyvumas – vienas iš sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo garantų. Juk, visai nesvarbu, koks oras, šunį į lauką vesti teks. Jeigu nebūtų dėmesio ir rūpesčio reikalaujančio augintinio, greičiausiai liktumėte namie ir prie televizoriaus.
Yra ir daugiau dalykų, apie kuriuos žinoma jau kurį laiką. Pavyzdžiui, tai, kad augintinis verčia nori nenori daugiau laiko praleisti gryname ore, o buvimas lauke gerina sveikatą, ypač – širdies ir kraujagyslių būklę.
Visgi, man atrodo, kad didžiausias šuns privalumas – jo nauda psichinei sveikatai. Gausu įrodymų, jog šunys teigiamai veikia nuo depresijos ir nerimo kenčiančių asmenų būklę. Daug kur pasaulyje vykdoma nemažai programų, kai pacientai bendrauja su terapiniais šunimis ir sveiksta. Labai aiškiai matoma, kaip nušvinta sergančiųjų veidai išvydus šunį. Jeigu šalia neturime artimo žmogaus, šuo neabejotinai gali suteikti gyvenimo prasmę. Tai ypač aktualu ligoninėse gydomiems asmenims. Šuo jums atiduoda visą savo meilę ir nieko nereikalauja atgal, jo meilė besąlygiška. Ligoninėje mačiau daug tokių pavyzdžių.
Auginant šunį ar turint galimybę dažnai džiaugtis tokio keturkojo draugija, pasireiškia daug trumpalaikių naudų, pavyzdžiui, sumažėja kraujospūdis, pagerėja cholesterolio rodikliai. Įsivaizduoju, jog visi tie veiksniai gerina širdies ir kraujagyslių būklę.
Du pastarieji tyrimai leidžia daryti išvadą, kad šunis auginantieji menkiau rizikuoja mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Galbūt galite paaiškinti plačiau?
Vienu atveju buvo atlikta, kaip mes vadiname, meta analizė. Jos metu buvo analizuojama anksčiau parengta literatūra, susijusi su šunų auginimu ir širdies sveikata. Nustatyta, kad egzistuoja tam tikras šuns auginimo ir mirtingumo nuo širdies ar kraujagyslių ligų ryšys.
Kito tyrimo metu mokslininkai 12 metų analizavo šunis auginančių švedų, sergančių kraujagyslių ligomis, būklę. Buvo atsižvelgta į visus įmanomus širdies ir kraujagyslių sveikatą lemiančius veiksnius, tarp kurių amžius, demografija, socialinis ir ekonominis statusas, šeiminis statusas, vaikų skaičiuos namuose. Galutiniai rezultatai labai aiškūs – nepaisant visko, šuns auginimas atneša labai daug naudos.
Apie kokią konkrečią naudą galime kalbėti?
Švedijoje atlikto tyrimo atveju mokslininkai analizavo 100 tūkst. žmonių, buvo nustatytas 21 proc. mažesnis mirtingumas (nepriklausomai nuo priežasties). Konkrečiai mane labai nustebino faktas, kad didesnę naudą augindami šunį gauna vieniši žmonės, o ne tie, kurie gyvena su šeima. Tai reiškia, kad tokiais atvejais širdies sveikatai labai svarbi šuns draugija.
Panašu, kad nauda labai didelė, tiesa?
Taip. Kaip mokslininkas aklai tuo tikėti visgi nenorėčiau. Juk visai gali būti, kad auginti šunį nusprendžia geresnės sveikatos žmonės, tai būtų vienas iš labai logiškų paaiškinimų. Tarkim, tas skaičius realybėje ne 21 proc., o 15 proc. Manau, kad medikai su savo pacientais gali drąsiai kalbėtis apie šuns auginimo galimybę. Jeigu tik žmonės turi sąlygas ir noro pabandyti, tikrai verta. Tik svarbu nemanyti, kad šuo reikalingas tik širdies ir kraujagyslių sveikatai – juk į savo namus įsileidžiate keturkojį draugą.
Manau, kad amerikiečiai tai puikiai supranta. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose šunų yra daugiau nei vaikų iki 18 metų.
Gal amerikiečiai tiesiog išsamiau pasidomėjo, ką reiškia auginti vaikus?
Tiesa (juokiasi). Taip tikrai gali būti.
Ar pats turite šunį?
Neturiu, bet keturiasdešimt metų norėjau turėti. Galiu sakyti, kad būtent šie tyrimai mane ir įtikino, kad keturkojis palydovas būtinas. Žmonės apie šunis pirmiausia galvoja kaip apie komfortą, galbūt netgi savotišką prabangą. Man moksliniai tyrimai padėjo permąstyti tokį matymą. Juk viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjome šunis vertinti kaip patikimus palydovus medžioklėje. Žmonėms pirmiausia buvo svarbi jų ištikimybė ir draugystė.
Dabar visuomenė – ypač Vakarų visuomenė – labai individualistinė ir susiskaldžiusi. Puikiai suprantu, kad šunys pirmiausia vertinami kaip geros savijautos garantas, bičiuliai, padedantys kovoti su vienatve, jie augina savivertę ir labai naudingi tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai.