Ryte – aukštesnis, vakare mažesnis
Pasak gydytojo, kraujo spaudimas nėra tolygus visą dieną ir nereikėtų dienos metu nuolat jo matuoti bei jaudintis dėl nedidelių pokyčių.
„Kraujospūdis gali keistis dienos metu. Dažniausiai ryte jis būna didesnis, o vakarais ir naktį sumažėja. Ir tai normalu. Jei naktį kraujospūdis nesumažėtų, tai rodytų, kad kažkas negerai, ir būtų vienas iš rizikos faktorių“, – sakė pašnekovas.
Visgi kraujospūdis neturi viršyti normos ribų ir negali būti ramybės būsenoje aukštesnis nei 140/90 mmHg. Jei ši norma viršijama, žmogui gresia hipertenzija, o dėl to reikia kreiptis į gydytoją.
„Tačiau iki šios ribos jis gali varijuoti“, – pridūrė gydytojas kardiologas.
Taip pat kraujo spaudimas gali būti didesnis, jei yra matuojamas nepailsėjus ir nepasėdėjus vienoje vietoje. Didesniam nei įprastai kraujospūdžiui įtaką daro ir fizinis krūvis.
„Kraujo spaudimo padidėjimas gali būti susijęs ir su antihipertenziniais vaistais. Jei kraujospūdžio vaistai vartojami iš ryto, tai vakare spaudimas būna mažesnis, o jei vartojami vakare, atitinkamai rytinis kraujo spaudimas gali būti sąlyginai mažesnis nei vakare“, – sakė R. Šerpytis.
Įtaką daro ir gydytojo kabinetas
Pasak gydytojo, fizinio krūvio metu, sistolinis spaudimas gali padidėti iki 160 ar net 200 gyvsidabrio stulpelio ir tai yra normalus atsakas į fizinį krūvį. Jei vyrams sporto metu spaudimas padidėja daugiau nei 210, o moterims daugiau nei 190, tai jau laikoma hipertenziniu atsaku.
„Taigi, jei ramybės būsenoje spaudimas normalus, bet fizinio krūvio metu viršija išvardintas normas, tai jau rodo žmogaus riziką susirgti hipertenzija“, – kalbėjo gydytojas.
Pašnekovas pasakoja, jog iš visų pacientų, kuriems pas gydytoją yra padidėjęs kraujo spaudimas, iki 30 proc. namuose turi normalų kraujo spaudimą. Dažnai atėjus pas gydytoją kraujospūdis ženkliai pakyla. Tai vadinama baltojo chalato sindromu, ypač kai namuose ir pas gydytoją sistolinis kraujo spaudimas skiriasi bent 20 milimetrų gyvsidabrio stulpelio vienetų.
„Anksčiau manyta, kad tai nieko tokio, nes žmogus tiesiog daugiau jaudinasi. Tačiau dabar pastebėta, kad tie žmonės, kurie turi baltojo chalato sindromą, turi tris kartus didesnę riziką susirgti hipertenzija. Jei žmogus turi šį sindromą, bet neturi kitų rizikos faktorių, rekomenduojame gyvenimo būdo korekciją, mitybą, kurioje mažiau druskos. Jei jau yra organų taikinių sutrikimo požymių (organų, kurie turi didelį kraujagyslių tinklą – inkstai, širdis, akys, smegenys), rekomenduojame ir nestiprų gydymą nuo hipertenzijos“, – sakė R. Šerpytis.
Gydytojo teigimu, moksliniai tyrimai rodo, kad vyresniems nei 60 metų žmonėms, kuriems kraujospūdis namie normalus, o pas gydytojus padidėja, skiriamas antihipertenzinis gydymas bendrą mirtingumą leidžia sumažinti 21 proc., o kardiovaskulinių įvykių skaičių – 34 proc.
Kraujo dažnai spaudimas priklauso nuo žmogaus emocinės, fizinės būklės, taip pat bendros sveikatos, gretutinių ligų. Patiriant didelę įtampą ar stresą, didelio kraujospūdžio rizika yra net du kartus didesnė.
„Esant emocinei įtampai, stresui, užsiimant fiziniu aktyvumu kraujo spaudimas gali padidėti normos ribose, ir tai nereiškia ligos. Kraujo spaudimą visada reikia matuoti ramioje aplinkoje, 5 minutes pailsėjus, sėdint, tik tada rodikliai bus tikslūs. Dienos metu kraujo spaudimas gali kisti, bet jei jis yra normos ribose, nereikėtų dėl to nerimauti“, – apibendrino gydytojas.
Kai kraujospūdis pasiekia 140/90 mmol/L, žmogui nustatoma hipertenzija. Jei kraujospūdis yra 130–139/85–89 mmHg, sakoma, kad yra padidėjęs normalus kraujo spaudimas.
