Medikams tokie karštymečiai – pats darbymetis. Ypač savaitgalį – į ligonines plūstelėjo ne tik įvairių traumų patyrę ar perkaitę poilsiautojai, bet ir sergantieji įvairiomis širdies bei kraujagyslių ligomis. Net medikai siūlo imti pavyzdį iš pietiečių ir karščiausiu dienos metu pasidaryti poilsio pertrauką – siestą. Tiesa, dirbantiems žmonėms nuo karščio pasislėpti ne visada pavyksta, o viešuoju transportu keliaujantys panevėžiečiai piktinasi, kad kai kurie autobusai virtę viešosiomis pirtimis.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėjos Jolantos Vokietienės teigimu, jau kuris laikas nusistovėję itin karšti orai lėmė, jog ligoninės priėmimo skyrius sausakimšas – panašiai tiek ligonių būna tik artėjant gripo epidemijai. Viena dalis pacientų – patyrusieji įvairias traumas, mat panevėžiečiai mėgsta itin aktyvų poilsį prie vandens telkinių ar gamtoje. Bet didesnioji dalis ligonių – neįvertinusieji saulės keliamų pavojų. Karštis ypač pavojingas turintiesiems įvairių širdies ir kraujospūdžio problemų. Kaip kūnas reaguoja į karštį ir skysčių trūkumą, priklauso nuo organizmo savybių – vieniems kraujospūdis krenta, kitiems, atvirkščiai – staigiai pakyla, žmonės skundžiasi galvos svaigimu, pykinimu, atsiranda širdies ritmo sutrikimų.
„Su šiais sveikatos negalavimais susiduria ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmonės. Dažniausiai guldome į stebėjimo palatas, mat karštis ar perkaitimas gali išprovokuoti rimtesnes ligas. Perkaitimus ar ūmias hipertenzijas paprastai pavyksta stabilizuoti dar priėmimo skyriuje – lašiname lašelines, atkuriame elektrolitų balansą, vaistais normalizuojame kraujospūdį. Guldome tik tuomet, jeigu nesiseka atkurti normalios būklės“, – pasakojo J. Vokietienė.
Reikėtų įvesti siestą
Medikės teigimu, daugeliu atvejų karščio sukeltų sveikatos sutrikimų būtų galima išvengti, jei žmonės nepervertintų savo galimybių. Į ligoninę patenka ir nemažai jaunuolių, kurie per kaitrą darbuojasi be jokių apsaugos nuo saulės priemonių. Visgi didžioji dalis pacientų – daržininkai ir sodininkai, kurie per karščius pluša net šiltnamiuose. Ypač kaimo žmonėms ar daržininkams atrodo, kad karščiai jiems nebaisūs, gali nuversti net kalnus, tačiau sveikatą reikėtų vertinti atsakingiau.
„Ne veltui pietų šalyse yra toks dalykas kaip siesta. Ši tradicija ten atėjusi iš amžių gūdumos, nes žmonės supranta, koks pavojingas gali būti karštis. Lietuvoje tokių ilgų ir kaitrių vasarų būdavo retai, bet ši kitokia, todėl ir mums reikėtų pasimokyti iš pietiečių per patį karštymetį kur pavėsyje pagulėti su knyga ar užsiimti kita ramia veikla, o aktyviai darbuotis tik anksti ryte ar vakare“, – pataria Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja.
Svarbu nepamiršti vartoti skysčių – iš namų išeiti tik su buteliuku vandens ir nuolat gurkšnoti. Kai vyrauja toks tropinis karštis, paprastą vandenį reikėtų keisti mineraliniu, kuris padeda palaikyti elektrolitų balansą. Mat gausiai prakaituojant ir laiku nepapildžius organizmo svarbiomis mineralinėmis medžiagomis, gali kilti rimtų sveikatos bėdų.
J. Vokietienės teigimu, per karščius itin reikia saugoti vaikus, kurie jautrūs karščiui dėl nesusiformavusios organizmo termoreguliacijos. Mažųjų organizmas daug greičiau reaguoja į perkaitimą ar skysčių trūkumą – vaikai skundžiasi galvos skausmu, ima pykinti, pakyla temperatūra. Vidutinio ir vyresnio amžiaus pacientams šios būklės kartais turi sudėtingesnių pasekmių.
„Su nerimu laukiame prognozuojamo lietaus, mat po tokių audringų orų turime kaip niekad daug pacientų, kuriems sutriko širdies ritmas. Nors ligų pobūdis per karščius būna kitoks, bet ligonių skaičius panašus kaip per gripo epidemiją“, – pažymi J. Vokietienė.
Autobuse kaip pirtyje
Karščiai – tikras išbandymas ne tik vairuotojams, bet ir viešuoju miesto transportu važiuojantiems panevėžiečiams. Net juokaujama, kad kai kurie miesto autobusai virsta viešosiomis pirtimis. Kaip pasakojo šį savaitgalį į miesto paplūdimį autobusu vykęs Kazimieras, nors kelionė truko mažiau nei dvidešimt minučių, ji prilygo tikram košmarui. Autobuse – jokios vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, praverti vos du mažyčiai langeliai – vienas autobuso priekyje, kitas – gale. Tad daugelis keleivių buvo priversti gaudyti orą ir šluostytis upeliais bėgantį prakaitą.
„Abu su žmona žiopčiojom kaip žuvys, išmestos į krantą. Autobuse taip tvanku ir karšta, kad nebuvo net kuo kvėpuoti. Temperatūra tikrai siekė per trisdešimt laipsnių. Jeigu būtų tekę važiuoti kur tolėliau, nežinau, kuo būtų baigusis ši kelionė“, – pasakojo panevėžietis.
Laikinasis Panevėžio autobusų parko vadovas Arnoldas Gražys neslėpė, kad sulaukiama skundų dėl itin tvankių autobusų, tačiau ne visuomet įmanoma šią bėdą išspręsti, mat tik 27 mieste važinėjantys autobusai turi oro kondicionavimo sistemą. Kituose 42 autobusuose atidaromi stoglangiai ir šoniniai langeliai.
„Stengiamės, kad per karščius autobusai būtų kuo geriau vėdinami, bet gamta daro savo. Tikimės, kad karščiai bus tik laikini“, – sakė A. Gražys.
Slepiasi pavėsyje
Kepinant saulei, geriausia slėptis medžių paunksnėje ar įmerkti kojas į vėsų ežero vandenį, tačiau dirbantys žmonės tokios prabangos neturi. Teisės aktai ribos, nuo kurios jau galima nebeiti į darbą, nenubrėžia. Jei temperatūra labai aukšta, tiesiog siūloma dažniau daryti pertraukas, keisti darbo laiką, sudaryti sąlygas atsivėsinti, atsigerti vandens.
Ypač sudėtingomis sąlygomis tenka dirbti statybininkams bei kelininkams. Pastariesiems tenka ištverti ir pusantro šimto laipsnių Celsijaus karštį, tvoskiantį nuo klojamo asfalto. Visgi daugelis šios profesijos atstovų prie tokių darbo sąlygų jau pripratę. Kaip sakė bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Čepienė, priartėjus karštajam sezonui, gamybos padalinių vadovai papildomai instruktuojami, kaip reikia teisingai organizuoti darbus esant aukštai oro temperatūrai, o jie moko savo darbuotojus, kaip elgtis dirbant karštyje. Stengiamasi organizuoti darbus taip, kad kuo mažiau tektų dirbti saulės atokaitoje. Daromos papildomos technologinės darbų pertraukėlės, kad darbuotojai, dirbantys lauke, o tokių dauguma, galėtų kelias minutes atsikvėpti pavėsyje. Stebima, kad dirbdami karštyje žmonės būtų apsirengę tinkamais lengvais darbo drabužiais ir būtinai dėvėtų galvos apdangalą. Darbuotojai aprūpinami vėsiu geriamuoju vandeniu. Įmonė parūpina ir apsauginių kremų, skirtų apsaugoti drabužiais nepridengtas kūno vietas.
„Darbuotojams primenama stebėti ne tik savo, bet ir kolegų savijautą, kad laiku būtų galima suteikti pagalbą. Apie incidentus objektuose, kad darbuotojai būtų ypatingai paveikti karščio, laimė, pranešimų neturime“, – sakė R. Čepienė.