DELFI žurnalistas Arnas Mazėtis gyvai kalbino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoją Vandą Pumputienę ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Pasirengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus viršininką Ernestą Trunovą. Pateikiame pokalbį.
Ar Lietuvos gyventojai adaptuojasi prieš karščio?
„Galima sakyti, šiek tiek adaptuojamės, bet reikia atkreipti dėmesį į du dalykus: į paciento amžių – ar jaunas, ar vyresnio amžiaus. Tarkime, jei jauno, dirbančio, kurio raumenys gerai išvystyti, raumenys padeda reguliuoti temperatūrą, šilumos gamyba vyksta per raumenų sistemą. Jei padidėja širdies minutinis tūris, širdies smūgiai, išsiplečia kraujagyslės ir žmogus ne taip greitai perkaista. Vaikams dar būna ne pakankamai išsivysčiusi termoreguliacija, jie greitai perkaista, lygiai taip pat vyresnio amžiaus žmonėms“, – DELFI pasakojo V. Pumputienė.
Pasak medikės, pacientai greitosios pagalbos nesikviečia dėl perkaitimo, tačiau jie skundžiasi to pasekmėmis: pykina, vemia, prarado sąmonę; apalpo; sutriko širdies ritmas; ištiko traukuliai. Taip pat gali išsivystyti delyrinis sindromas, kai sutrinka orientacija, sąmonė.
Kodėl pavojinga vartoti alkoholį?
Medikė V. Pumputienė pabrėžia – alkoholio vartojimas karštą dieną – ypač pavojingas. Net mažas jo kiekis gali grasinti pavoju gyvybei.
„Kai karšta, žmogaus organizmas netenka skysčių, druskų, elektrolitų, o alkoholis padidina dehidrataciją, jis tiesiog viską išsunkia iš žmogaus. Be to, alkoholio išgėrusio žmogaus orientacija sutrinka, jis gali nugriūti ir užmigti, perkaisti ar gauti mirtiną saulės smūgį. Kai būna labai karšta, žmogaus fermentai būna prislopinti, todėl sulėtėja alkoholio skaidymas, net ir mažos dozės gali sukelti pavojų gyvybei“, – sakė medikė.
Negana to, alkoholis – viena iš dažniausių skendimo priežasčių, tad bet kokiu atveju patariama jo nevartoti atostogaujant, ilsintis gamtoje.
Skendimų priežastys – įvairios
E. Trunovas pasakojo, kad šiemet gelbėjimo darbų vandens telkiniuose atlikta 60 proc. daugiau negu pernai. „Liūdna, tačiau šį savaitgalį 6 žmonės neteko gyvybių vandenyje“, – sakė specialistas.
Skendimų priežastys įvairios: kalbant apie vaikų skendimus – tai yra nepriežiūros pasekmė; suaugę skendo dėl sveikatos sutrikimų, alkoholio vartojimo, neatsargaus elgesio vandenyje.
„Jeigu gelbėtojai nebudi paplūdimyje, tai jau yra tam tikras rizikos faktorius. Nebus kam suteikti pagalbos, jei kas nors atsitiktų nelaimė, – sakė E. Trunovas.
– Šiemet vandens telkiniuose paskendo jau 98 žmonės, pernai tuo pačiu laikotarpiu skenduolių buvo šiek tiek mažiau. Statistika išlieka panaši, o vasara – rizikos laikotarpis.“
Ką daryti, jei skęsta žmogus?
„Pirmiausia, reikėtų imtis visų priemonių, kad to neįvyktų, reikėtų stengtis nebūti vienam prie vandens – kad kas nors būtų ant kranto ir, jei reikės, ištiestų pagalbos ranką ar paskambintų gelbėtojams. Jei žmogus pradeda skęsti, gelbėti gali irgi ne kiekvienas, nes tai yra pavojinga, – pabrėžia E. Trunovas. – Gelbėti gali tik geras plaukikas, žinantis, kaip gelbėti žmogų. Skęstantis žmogus gali nuskandinti, kitą, gelbėjantįjį. Jei žmogus kapanojasi, laikosi ant vandens, reikėtų jam numesti daiktą,kuris galėtų jį išlaikyti – idealu, jei tai būtų gelbėjimosi ratas, ar daiktas, kuris plūduriuotų ir žmogus galėtų į jį įsikibti. Ir, žinoma, kiek įmanoma greičiau, reikėtų skambinti gelbėtojams (112).“
Pasak medikės V. Pumputienės, būna skendimų, kai gyvybinės funkcijos nesutrikusios – žmogus sąmoningas arba sąmonė pritemusi, žmogus kvėpuoja, pulsas yra, jį pradeda pykinti, vemia. Tokiu atveju žmogų reikėtų jį paversti ant šono, stebėti gyvybines funkcijas, būtinai iškviesti greitąją pagalbą.
„Jeigu žmogus buvo po vandeniu, galėjo įvykti klinikinė mirtis. Jei nėra gyvybinių funkcijų, nėra pulso ant stambiųjų kraujagyslių, tai yra klinikinė mirtis, kas žino, gal ir biologinė. Jei klinikinė – reikia pradėti gaivinti. Jei yra dumblo ar smėlio, stengtis jį išvalyti, paguldyti ant kieto pagrindo ir atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, – sako V. Pumputienės.
– Būtinai kviečiant greitąją pagalbą, reikia pasakyti tikslų adresą, jei yra galimybė, kad išbėgtų kas nors pasitikti. Krūtinės ląstos paspaudimai turi būti spartūs – 100-120 kartų per minutę. Krūtinkaulį padalinus į tris dalis, kur vidurinė jungiasi su apatine, dedame delno pagrindą rankos tiesios per alkūnę ir spausti iš liemens apie 50 kg jėga. Reikia nepamiršti paspausti ir pilnai atleisti, o ne nuspaudus judinti rankas.
Kaip vėsintis namuose?
Kai karšta, galbūt langų net neatidaryti?
„Oro judėjimas turi būti. Būtinai reikėtų įsijungti ventiliatorių, būtinai gerti vandenį. Jei tik kas nors negera, ant galvos galima užsidėti šaltą rankšluostį. Jei kam nors iš namiškių negera, tai atsagstyti, apšlakstyti apie 37 laipsnių vandeniu, būtų gerai suvilgyti paklodę vandeniu, apsukti, ant magistralinių kraujagyslių uždėti šalto vandens butelius, – pataria V. Pumputienė. – Kavos geriau negerti, ji irgi dehidratuoja, geriau arbatos, mineralinio vandens. Labai svarbus pakankamai skysčių kiekis (bent 2 litrai, jei labai karšta ir daugiau).“
4 pagrindiniai patarimai, kai karšta:
1. Pasirinkti tinkamą maistą ir skysčius (lengvai virškinamą, neriebų: vaisiai, daržovės, kruopos, prieno produktai; gerti vandenį, patariama mineralizuotą);
2. nevartoti alkoholio;
3. tinkamai apsirengti (ploni šviesūs, orui pralaidūs rūbai);
4. tinkamai planuoti darbus (nedirbti lauke ar nekondicionuojamose patalpose karščiausiu dienos metu nuo 12 iki 16 val.).