Naktį blogai pasijutusi Loreta, ryte gavo skubų siuntimą iš savo ginekologės ir kartu su kūdikiu atvyko į Kauno klinikų Moterų konsultaciją. „Buvo nuspręsta mane stacionarizuoti į Ginekologijos skyrių ir atlikti išsamius tyrimus. Skyriuje buvo sudarytos sąlygos likti kartu su dukryte – tuo metu man tai buvo svarbiausia“, – pabrėžė jauna mama.
Tą pačią dieną Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacientei buvo atlikti tyrimai, paimtas pasėlis iš gimdos ertmės. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moteriai gimdos uždegimas – jai buvo paskirtas antibiotikų kursas.
„Man kilo klausimai: ar aš ir toliau galėsiu būti su savo kūdikiu, ar aš galėsiu jį toliau žindyti pati. Labai nenorėjau kūdikio maitinti mišiniais, tačiau mane visi konsultavę gydytojai patvirtino, kad galiu ir toliau būti kartu su dukra ir ją žindyti. Buvo parinkti tokie antibiotikai, kurie kūdikiui nepakenks, todėl tiek aš, tiek mano mergaitė jautėmes gerai – ji ir toliau godžiai valgė, o pienelio nesumažėjo“, – džiaugėsi Loreta. Moteris prisimena, kad visi artimieji ir draugės, sužinoję apie moteriai paskirtą gydymą antibiotikais, vieningai sakė – maitinti tu dabar nebegali.
Kaip teigia Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė, visuomenėje vis dar paplitęs mitas apie tai, kad vartojant antibiotikus jokiu būdu negalima žindyti savo mažylio. „Tai netiesa. Visai nežindyti ir nemaitinti nutrauktu mamos pienu rekomenduojama labai retais atvejais, tokiais kaip mamos ŽIV infekcija, galaktozemija (reta metabolinė liga), negydoma narkomanija, įtariamas arba diagnozuotas Ebola virusas. Laikinai nežindyti ar nemaitinti nutrauktu pienu rekomenduojama tinkamai gydant tuberkuliozę, motinos vėjaraupių atveju“, – kalbėjo akušerė ginekologė.
Visais atvejais, sprendžiant žindyti ar nežindyti kūdikį, sprendžiamos rizikos ir naudos sveikatai klausimas. „Pavyzdžiui po gimdymo susirgus gimdos uždegimu ar pieno liaukos uždegimu (mastitu), vartodamos gydytojo paskirtus antibiotikus, mamos gali žindyti. Netgi turi, jei nori greičiau pasveikti. Sergančios mamos buvimas šalia savo naujagimio užtirina greitesnį sveikimą, toliau palaikomas glaudus ryšys su kūdikiu“, – teigia Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė.
Jei moteris suserga, o gydymui paskiriami antibiotikai, pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, nerimauti nereikėtų – beveik visi antibiotikai yra suderinami su žindymu. Jei visgi neramu ir kyla abejonių, reikėtų pasitarti su gydytoju neonatologu.
Tiek Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R. J. Nadišauskienė, tiek Neonatologijos klinikos vadovė prof. R. Tamelienė vieningai teigia, jog žindymas – tai dovana iš gamtos. „Išimtinai žindyti rekomenduojama iki 6 mėnesių, o vėliau, primaitinant kitu maistu, žindyti iki dviejų metų ar ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.“
Mamos pienas yra pats geriausias maistas naujagimiui, o anksčiau laiko gimusiems yra netgi gyvybiškai būtinas dėl jų žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. „Žindymo metu vaikutis gauna naudingų bakterijų, kurios kolonizuoja žarnyną ir užtikrina gerą žarnyno veiklą. Mamos pienu maitinami vaikai rečiau serga nekroziniu enterokolitu, gastroenteritu, geresnis jų psichomotorinis vystymasis. Mažieji pacientai gauna sveiką bei patikimą maistą, greičiau auga, o mamos jaučiasi emociškai geriau“, – pabrėžia Neonatologijos klinikos vadovė neonatologė prof. R. Tamelienė.
Kalbant apie žindymą, dažniausiai pabrėžiama neabejotina nauda naujagimiui, tačiau taip pat pabrėžiama, jog ilgalaikis žindymas tai didelė ir ilgalaikė nauda moters sveikatai. „Žindymo metu išsiskiria hormonas prolaktinas, kuris suteikia fizinės, emocinės ramybės bei bendrystės jausmą, taip pat ir meilės hormonas – oksitocinas. Šis hormonas mažina po gimdymo netenkamo kraujo kiekį, lemia gimdos sumažėjimą iki nėštumo buvusio dydžio. Įrodyta, kad ilgai žindančios moterys rečiau serga kiaušidžių ir krūtinės vėžiu. Vis daugėja mokslinių duomenų, jog natūralus žindymas turi ryškų širdį apsaugantį poveikį. Moterys rečiau suserga II tipo diabetu ir reumatoidiniu artritu. Nepertraukiamas žindymas pirmaisias mėnesiais – puiki natūrali apsauga nuo neplanuoto nėštumo“, – teigė akušerė ginekologė prof. R. J. Nadišauskienė.
Kaip toliau teigia gydytoja, labai svarbu, kad mamos, turinčios problemų, susijusių su žindymu, galėtų ir žinotų, kad galima kreiptis į panašius sunkumus patyrusias mamas arba gydymo įstaigą, kuri turi patirties ir plėtoja efektyvios pagalbos sistemą. Kauno klinikų Nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyriuje dirba akušerė, kuri teikia pagalbą žindančioms mamos. Žinoma, sergančiai ar sunkumus patiriančiai mamai turi padėti ne tik medicinos personalas – artimieji taip pat turi ją palaikyti.
„Visam Akušerijos ir ginekologijos klinikos personalui dėkoju už suteiktas sąlygas būti šalia savo mažylės. Noriu padrąsinti ir kitas mamas: šiais laikais medikai skiria tokį gydymą, kad būtų galima išsaugoti šią gamtos dovaną”, – pabrėžė Loreta.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje jau 20 metų sudarytos sąlygos sergančioms mamoms žindyti savo sveikus naujagimius.
