Mokslininkai nesiginčija, kad mityba yra smarkiai susijusi su vėžio vystymusi. Apskaičiuota, kad mityba vėžio išsivystymui gali turėti 20 proc. įtakos. Prancūzų onkologas Davidas Kayatas savo šaltiniuose rašo, kad 30 proc. įtakos vėžio išsivystymui sudaro rūkymas, 30 – hormonai ir jų pokyčiai, 5 – infekcijų sukėlėjai, 5 – fiziniai faktoriai, 5 – genetinis paveldimumas, 5 – oro tarša. Tad matyti, kad mityba išties turi didelę reikšmę.
Japonija yra antra pasaulyje pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę. Skaičiuojant abiejų lyčių amžiaus vidurkį, japonų amžiaus vidurkis – 85,03 metai, kai kuo tarpu Lietuvos – 76,41 m. (moterys – 81,7, vyrai – 70,97). Ilgiausiai gyvena Hong Kongo piliečiai, jų vidutinis amžiaus vidurkis – 85,29 m.
Pagal Pasaulinio vėžio tyrimų fondo 2018 metų duomenis, iš 50 valstybių, pagal mirtingumą nuo vėžio Japonija yra 43 vietoje. Nepaisant to, vėžys Japonijoje pasiglemžia daugiausiai gyvybių. Iš 100 tūkstančių gyventojų Japonijoje nuo vėžio miršta 248 žmonės. Kai tuo tarpu Lietuva šiame sąraše užima 26 vietą (285,8), o daugiausiai dėl vėžio miršta Australijoje – 468 mirtys 100 tūkstančių gyventojų.
„Japonų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra ypatingai ilga. Ar tai dėl japoniško maisto? Daugiausiai japonų miršta dėl vėžio. Ar tai dėl japoniško maisto?“ – paskaitoje kalbėjo Y. Tsuji.
Onkologas daugiau papasakojo apie japonų mityba, kitaip dar vadinamą washoku.
Man 60 ir aš mėgstu japonišką maistą
Onkologas paskaitą pradėjo su klausimu: kaip manote, kiek šiuo metu metų yra Japonijos imperatoriui Naruhito ir imperatorienei Masako?
Y. Tsuji vienmetis su imperatoriumi. Jiems – po 60 metų. Imperatorienei – 56-eri. Palyginkite jų išvaizdą su savo pažįstamais jų vienmečiais.
„Su imperatoriumi mes vienmečiai. Ir mes mėgstame japonų maistą“, – sakė Y. Tsuji.
Washoku, kitaip vadinamas Japonijos maistu, yra bendras šios valstybės tautos virtuvės terminas. Nuo pat paruošimo iki patiekimo valgytojui – visuomet atsižvelgiama į Japonijos kultūrą ir gyvenimo būdą. Dėl savo svarbos japonų kultūriniam identitetui, washoku 2013 m. buvo pripažintas UNESCO nematerialaus žmonijos kultūros paveldo objektu.
Washoku yra pagrįstas ryžiais su miso sriuba ir kitais patiekalais; akcentuojami sezoniniai ingredientai. Patiekalus dažnai sudaro žuvis, marinuotos ar sultinyje virtos daržovės. Jūros gėrybes yra įprasta kepti ant grotelių, taip pat gali būti patiekiamos termiškai neapdorotos, t. y. žalios. Kai kada jūros gerybės gruzdinamos ar lengvai apkepiamos. Be ryžių, japonai dar valgo makaronus. Be žuvies patiekalų japonai dar mėgsta jautieną, vištieną.
Gydytojas Y. Tsuji sako, kad washoku yra vertinama dėl patiekalų ingredientų įvairovės, šviežumo bei pagarba gamtai, aplinkai. Japonų virtuvė, kaip ir visa jų kultūra, glaudžiai susijusi su gamtos ciklu.
„Tai ypač gerai subalansuota ir sveika mityba, – sako Y. Tsuji. – Washoku yra idealus modelis: be angliavandenių čia taip pat yra gausu baltymų, riebalų.“ Jo turimomis žiniomis, idealu, jei kasdienę mitybą 60 proc. sudarytų angliavandeniai, 25 – riebalai, 15 – baltymai.
Gydytojas parodė, ką lėktuve keliaujant iš Japonijos į Prancūziją gavo valgyti:
Ar ką nors panašaus esate gavę lėktuve? Akį iškart patraukia įvairovė: nors visko daug – yra ir sriubos, žuvies, daržovių, ryžių ir kt., – porcijos visgi nedidelės, patiektos estetiškai.
Perdirbta mėsa didina vėžio riziką
Japonų onkologas Y. Tsuji įspėja dėl perdirbtos mėsos – dešrų, kumpių ir kt. Netgi vytinta mėsa yra traktuojama kaip kancerogenas. Pasak jo, vos 50 g perdirbtos mėsos per dieną padidina vėžio atsiradimo tikimybę.
Tarp nerekomenduojamos mėsos, pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) taip pat yra įvardijama ir raudona mėsa: jautiena, veršiena, kiauliena, ėriena, aviena, arkliena, ožkiena.
Apdorota mėsa: sūdyta, konservuota, rūkyta, vytinta ir kt.
Tad geriausia rinktis baltą, niekaip neapdorotą mėsą. O iš žalios mėsos patiems kažką pagaminti, geriausiai – pasitroškinti, išsivirti. O dar geriau – kuo dažniau valgyti žuvies ir jūros gėrybių, sako japonų onkologas.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos 2013 metų duomenimis, japonas per metus suvartoja beveik 50 kg žuvies. Japonija – lyderė pagal žuvies suvartojimą. Pavyzdžiui, Kinijos rodiklis – apie 35 kg, JAV ir Jungtinės Karalystės – apie 20 kg, Vokietijos – apie 13 kg, o Indijos – apie 5 kg.
Žuvį valgyti naudinga, nes joje gausu baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų.
Visgi, ne visa žuvis yra nekalta. Didelę neigiamą įtaką žuviai daro vandens telkinių tarša, tad prieš perkant žuvį patariama pasidomėti, kur ji buvo sugauta ar kaip auginta.
Jau anksčiau šioje publikacijoje minėtas prancūzų onkologas D. Kayatas jūrų gėrybes išskirstė į dvi grupes – vengtinos ir rekomenduojamos valgyti.
Vengtini: unguriai, marlinas, raudonasis tunas, lašiša, kardžuvė; voratinkliniai krabai.
Rekomenduojami valgyti: ančiuviai, ešerys, skumbrė, sardinės, jūrų karšis, plekšnė.
Svarbiausia – nepersivalgyti
Y. Tsuji pateikė 5 onkologo D. Kayato patarimus norint nesusirgti vėžiu ir pakomentavo remiantis japonų statistika:
1. Nerūkykite.
2015 metų duomenimis, Japonijoje rūko 33,7 proc. vyrų, moterų – 10,6 proc., kai tuo tarpu Prancūzijoje 29,8 proc. vyrų, moterų – 25,6 proc.
2. Valgykite įvairų maistą.
Pasak Y. Tsuji, washoku būtent yra tokia mityba: maistinga, naudinga ir įvairi.
3. Gaminkite įvairų maistą.
Šiuo atžvilgiu onkologas taip pat kaip pavyzdį pateikia washoku.
4. Rinkitės maisto produktus, kurie yra pagaminti rankomis, vietoje apdoroti ir tvariai pagaminti/užauginti.
Gydytojas primena, kad washoku maistas yra būtent toks.
5. Sureguliuokite savo energijos balansą. T. y., kiek kalorijų suvartojate, tiek jų ir išeikvojate.
Y. Tsuji kaip pavyzdį pateikia, kad Japonijoje nutukimo procentas yra vos 4,3 proc., kai tuo tarpu JAV – 36,2.
Japonų gydytojas sako, kad ypač svarbus energijos subalansavimas. Viena iš japonų ilgaamžiškumo paslapčių – valgyti iki 80 proc. sotumo. Vadinasi, valgote ir norite dar, tačiau sustojate – sotumo jausmas pasijus vėliau ir jūs nepersivalgysite. Šį valgymo principą tikrai galima panaudoti maitinantis ir lietuviškais patiekalais.