Naujojo tyrimo autorių nuomone, temperatūra galėjo nukrisit dėl fiziologinių pokyčių ir galbūt dar kai kurių priežasčių, rašoma portale „Medical News Today“.
Temperatūrą daugelis matuojasi tik tada, kai įtaria, kad turi karščio, mes galbūt, pavyzdžiui, peršalo ar pasigavo infekciją.
Vis dėlto kūno temperatūra gali daug ką parodyti ir būti nulemta kuo įvairiausių veiksnių (nebūtinai ligos). Su gyvenimo būdu susiję įpročiai, amžiaus, aplinkos temperatūra ir kt. tikrai gali turėti įtakos kūno temperatūrai.
Kūno temperatūrą galima laikyti ir medžiagų apykaitos spartos rodikliu. Naujojo tyrimo autoriai akcentuoja tai, kad pagal kūno temperatūrą galima spręsti apie medžiagų apykaitos tempą, o jis, žinia, kartais siejamas su ilgaamžiškumu ir kūno apimtimis.
Ir vis dėlto – kokia temperatūra laikytina normalia? 1851 metais vokiečių gydytojas Carlas Reinholdas Augustsa Wunderlichas, siekdamas nustatyti standartinę žmogaus kūno temperatūrą, stebėjo 25 tūkst. vieno miesto gyventojų. Gautas rezultatas – 37 °C.
Tačiau, kaip rodo pastarojo meto analizės ir apžvalgos, vidutinė žmogaus kūno temperatūra yra žemesnė.
Tarkim, Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas, kuriame sutiko dalyvauti daugiau nei 35 tūkst. žmonių ir kurio išvados buvo pagrįstos maždaug 250 tūkst. temperatūros rodiklių, parodė, kad vidutine reikėtų laikyti 36,6 °C temperatūrą.
Ar gali būti, kad rezultatai nesutampa todėl, kad dabar naudojami kitokie matavimo įrankiai? O gal jie tiesiog rodo, kad žmogaus kūno temperatūra sumažėjo, ir tai automatiškai byloja apie geresnę sveikatos būklę ir palankesnes ilgaamžiškumo prognozes?
Į tokius klausimus ir pamėgino atsakyti Myroslava Protsiv, tada studijavusi Kalifornijos Stanfordo universiteto Infekcinių ligų fakultete, ir keletas jos kolegų.
Tyrėjų komanda iškėlė hipotezę, kad žmogaus kūno temperatūra XIX a. iš tikrųjų buvo aukštesnė nei šiandien ir kad šis pokytis signalizuoja apie reikšmingus, po pramoninės revoliucijos startavusius fiziologinius procesus, lėmusius sveikatos būklės pagerėjimą ir ilgesnę gyvenimo trukmę.
Žmogaus kūno temperatūros kitimo analizė
Siekdami išsiaiškinti, ar iškelta hipotezė teisinga, mokslininkai išanalizavo toliau suminėtus duomenų rinkinius.
Į pirmąjį buvo įtraukti 1862–1930 metų duomenys, surinkti tiriant Jungtinių Amerikos Valstijų pilietiniame kare dalyvavusius, Sąjungos armijos gretose kovojusius veteranus.
Antrasis duomenų rinkinys buvo Jungtinių Valstijų nacionalinė sveikatos ir mitybos apžvalga (I dalis), atlikta 1971–1975 metais.
Trečiasis duomenų rinkinys – Stanfordo nuolatinių tyrimų duomenų bazė, o konkrečiai – 2007–2017 metais Stanfordo sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojusių piliečių duomenys.
Iš viso teko apibendrinti 677 423 temperatūros rodmenis. Jų visuma padėjo sukurti per laiką įvykusių pokyčių modelį.
Dabartinė kūno temperatūros norma – žemesnė
Apibendrinus gautus duomenis buvo padarytos šios išvados:
• dabartinė vyrų kūno temperatūra vidutiniškai yra 0,59 °C žemesnė nei buvo XIX a. pradžioje;
• šiandieninė moterų kūno temperatūra nuo paskutinio užpraeito amžiaus dešimtmečio sumažėjo 0,32 °C;
• sprendžiant iš išryškėjusios tendencijos, vidutinė žmogaus kūno temperatūra per dešimtmetį sumažėja 0,03 °C.
M. Protsiv ir jos kolegos atmetė prielaidą, kad temperatūros rodmenys skiriasi dėl pakitusios termometrų technologijos, nes kiekvienu istoriniu etapu naudoti termometrai buvo to paties tipo.
„Žmogaus kūno temperatūra yra ne tokia kaip galvojame, – konstatavo tyrimą kuravusi profesorė Julie Parsonnet. – Nuo mažens turimas supratimas, kad normali temperatūra – 37 °C, yra klaidingas.“
Vis dėlto kadangi įtakos kūno temperatūrai gali daryti lytis, paros metas ir amžius, keisti JAV nusistovėjusio standarto mokslininkai nerekomenduoja.
Kas lėmė žmogaus kūno temperatūros sumažėjimą?
„Fiziologiniu požiūriu mes nesame tokie, kokie buvo anksčiau gyvenę žmonės“, – sakė J. Parsonnet, mėgindama paaiškinti vidutinės kūno temperatūros sumažėjimo priežastis.
„Pakito ir aplinka kurioje gyvename. Skiriasi namuose tvyranti temperatūra, mūsų kontaktas su mikroorganizmais, vartojamas maistas“, – vardijo profesorė.
„Visa tai reiškia, kad, nepaisant mūsų įsitikinimo, jog žmonės, kaip būtybės, nekito visu evoliucijos laikotarpiu, iš tikrųjų mes jau nesame tokie, kokie buvo mūsų protėviai. Galima neabejotinai pasakyti, kad fiziologiniu požiūriu mes keičiamės.“
J. Parsonnet įsitikinusi, kad vidutinis medžiagų apykaitos tempas, iš kurio galima spręsti, kiek energijos sunaudoja organizmas, laikui bėgant sumažėjo. Sulėtėjusi medžiagų apykaita galėjo būti sumažėjusio polinkio į uždegimus rezultatas.
„Prasidėjus uždegimui pagaminama įvairių baltymų ir citokinų, spartinančių medžiagų apykaitą ir lemiančių kūno temperatūros kilimą“, – sakė J. Parsonnet.
Galop, oro kondicionavimo ir šildymo sistemos padeda išlaikyti bemaž vienodą aplinkos temperatūrą, todėl nebėra būtina eikvoti energijos, siekiant užkirsti kelią kūno temperatūros kitimui.