„Mes visi turime mums reikalingus išteklius ir atsakymus, gijimo šaltinius savyje, savo kūne. Tiesiog mūsų protas juos užgožia, bandome viską racionalizuoti, bet daug daugiau atsakymų išgirstume tiesiog pasiklausę kūno, tačiau nebemokame. Mūsų kūnai turi viso gyvenimo atmintį, net ir ankstyvųjų dienų, todėl smalsiai tyrinėjant jį per pojūčius, judesį, prisilietimą galima atrasti net esamų elgesio modelių supratimą“, – integruotos kūno ir judesio terapijos esmę apibendrina kūno terapeutė, „Sąmoningas kūnas“ įkūrėja, Indrė Šimėnaitė. Su ja kalbamės apie tai, kuo įdomi ir naudinga ši terapijos rūšis.
Sesijos grįstos individualumu
Integruota kūno ir judesio terapija – viena iš somatinio judėjimo terapijos krypčių, kuriai būtų galima priskirti ir iš Rytų atkeliavusią tradicinę jogą. Vakaruose šio judėjimo disciplinos gimė XX a. Jas vienijanti idėja – kūno pajautimas, vidinis fizinis savęs suvokimas, propriocepcijos (kūno dalių vietos, judesio pajautimas) lavinimas.
Šią terapijos rūšį išvystė Linda Hartley maždaug 1990 m. Ji vertinama kaip viena iš somatinio judėjimo krypčių, apimančių judesių vystymosi modelį, autentiško judėjimo discipliną, „Body–Mind centering“, somatinę psichologiją, prisilietimo terapiją. Todėl, pasak I. Šimėnaitės, integruota kūno ir judesio terapijos sesija gali būti labai įvairi.
„Tai gali būti valanda dėmesingo prisilietimo terapijos, skirtos atsipalaiduoti, arba meditacija, stebint vidinę gyvybinę energiją ir pojūčius kūne, autentiškas judėjimas sekant kūno impulsus, stebint kūno pojūčius, kylančias emocijas, vaizdinius ar mintis, arba darbas su intensyviais kūno pojūčiais (skausmu, įtampa, spaudimu ir pan.). Sesijoje taip pat gali būti mokomasi ankstyvųjų vystymosi judesių, tiesiog kalbamasi stebint kūno pojūčius. Sesija gali apimti ir visas išvardytas praktikas“, – aiškina kūno terapeutė.
Savijauta – kaip po 6 valandų miego
I. Šimėnaitės teigimu, individualios terapijos nauda matyti reguliariai atliekant praktikas. Pokyčiai nėra staigūs, tačiau jų nuginčyti neįmanoma.
„Kūno pajautimo, įsikūnijimo lavinimas padeda rasti ryšį su kūnu, priimti jį tokį, koks yra, su meile ir atjauta sau, atrasti kūne slypinčius energijos išteklius ir išmokti jais naudotis, pavyzdžiui, stresinėse situacijose. Atradus ryšį su kūnu imama pasitikėti savimi, lengviau pastebėti ir priimti kylančias emocijas ar jausmus, išbūti su jais“, – vardija specialistė.
Jei žmogus jaučia nuolatinį skausmą, bet nėra jokios fizinės priežasties, galima paieškoti, su kuo šis skausmas susijęs. Kartais pavyksta jį sumažinti, o kartais žmonėms tampa lengviau su juo gyventi, atradus savyje skausmą palaikančių resursų. „Jau per pirmą sesiją galima nukeliauti į tikrą, esminį poilsį, tad neretai klientai džiaugiasi, kad po valandos sesijos jaučiasi labiau pailsėję nei po 6 valandų miego“, – pasakoja kūno terapeutė.
Anot jos, svarbiausia – nusiteikti būti čia ir dabar, smalsauti, o ne ko nors konkrečiai siekti, nes tuomet protas ims viršų, tampa gerokai sunkiau „išgirsti“ kūną, gali apimti frustracija ir nusivylimas. „Jeigu žmogus ateina nusiteikęs, kad terapeutas jį „pataisys“, padarys kažką, kad jis geriau jaustųsi, nieko nebus. Kviečiu žmones, kurie nori patyrinėti ir pasmalsauti, pajausti, ką reiškia visu savo dėmesiu būti kūne, o tada stebuklai ir prasideda“, – žada I. Šimėnaitė.
Kūno patyrimo užsiėmimai gali padėti:
Išvystyti kūno pajautimą
Priimti savo kūną tokį, koks jis yra
Atrasti kūne slypinčius resursus ir išmokti jais naudotis stresinėse situacijose
Vystyti savęs kaip įkūnytos asmenybės suvokimą ir pasitikėjimą savimi
Atsipalaiduoti
Du klientų tipai
Kūno ir judesio terapija, kaip teigia pašnekovė, dažniausiai susidomi dviejų kategorijų žmonės. „Pirma grupė įprastai yra smalsūs klientai, kurie nori vis geriau save pažinti, išspręsti iš vaikystės atsineštas problemas, suprasti kylančius jausmus ar pojūčius tam tikrose situacijose, išmokti sulėtinti gyvenimo tempą ar tiesiog išbandyti kūno ir judesio terapiją. Kita – klientai, kurie gyvena patirdami nuolatinius skausmus (galvos, nugaros, raumenų), nors fiziologiškai ligos diagnozės medikai neranda“, – kalbėjo terapeutė.
Būtent pastarieji dažnai ir tikisi, kad kūno terapijos specialistas juos „sutaisys“, ir dažnai nustemba, kad ši terapija pirmiausia yra darbas su savimi. Neretai šio tipo terapija susidomi ir tie, kurie jau yra išbandę kitokių pagalbos sau būdų, pavyzdžiui, psichoterapiją, kineziterapiją, masažą.
Po truputį atrandama Lietuvoje
Dar gana neseniai Lietuvoje buvo kreivai žiūrima į psichologų ar psichoterapeutų pagalbą, natūralu, ir integruotos kūno ir judesio terapijos disciplina (ir kitos somatinio judėjimo terapijos) šalyje taip pat tik žengia pirmuosius žingsnius.
„Mūsų visuomenėje dar labai stipri kūno ir proto skirtis. Mes esame proto visuomenė, proto kultūra, kurioje yra Aš ir mano kūnas, o samprata, kad Aš ir esu kūnas, dar sunkiai suvokiama“, – stebisi I. Šimėnaitė.
Jos teigimu, nuo vaikystės buvome mokomi kreipti dėmesį į išorę, o pažinti savęs, savo vidinio pasaulio mūsų niekas nemokė. Dar blogiau – buvome mokomi nereikšti emocijų, apie jausmus dažniausiai buvo visai nekalbama. . Jei verki – „nustok verkti“, jei ką nors skauda – „išgerk vaistų“. Specialistė įsitikinusi, kad šiuose mokymuose ir slypi daugelio mūsų sveikatos problemų šaknys, kai viskas užspausta, neišreikšta, tarsi „užsikonservavę“ kūne.
Kūno ir judesio terapiją galima praktikuoti derinant su kitomis, pavyzdžiui, šokio, psichologijos, kineziterapijos, pilateso užsiėmimais.
Išbandykite patys
Patogiai atsisėskite ant kėdės, kad nugara būtų tiesi, bet neįtempta, galva neutralioje pozicijoje. Turėtumėte aiškiai jausti atramą po sėdynkauliais ir kojomis.
Pajauskite savo kūną, savo dėmesiu smalsiai „prabėkite“ juo, pastebėkite kylančius pojūčius.
Išsižiokite ir atpalaiduokite burną. Sutelkite dėmesį į savo kūno šerdį nuo viršugalvio iki pat dubens dugno, atkreipkite dėmesį į kvėpavimą: kaip jis keliauja jūsų šerdimi – kyla aukštyn, leidžiasi, vėl kyla, vėl leidžiasi.
Pastebėkite atėjusias mintis ir paleiskite jas, grįžkite dėmesiu prie kūno šerdies. Kai pajusite kylantį atsipalaidavimą, pastebėkite, kokie judesio impulsai atsiranda, sekite jais ir judėkite. Judesiai gali būti maži, vos matomi, tačiau gali būti ir ekspresyvūs, platūs, aktyvūs.
Kai pajusite norą, sugrįžkite į ramią pozą. Galbūt atsigulsite ir užmigsite, o gal po truputį sugrįžę į kambarį pajusite energijos antplūdį ir tęsite darbus.
Po sesijos patariama užsirašyti potyrius, kylančias mintis ir jausmus.