Kaip tai gali pakeisti lietuvių sveikatą?
„Tai, kad Viduržemio jūros regiono dieta yra įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, įrodo šios dietos naudą žmonių sveikatai“, – sako vienas žymiausių italų mitybos specialistų ir Viduržemio jūros regiono dietos ekspertų, profesorius Pietro A. Migliaccio. Pasak jo, italų mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie griežtai laikosi Viduržemio jūros regiono dietos, žymiai pagerina savo sveikatą. Tyrimai rodo, kad 9 proc. mažiau jų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 13 proc. mažiau sergančių Parkinsono ir Alzheimerio ligomis, ir 6 proc. mažiau vėžio atvejų.
Gydytoja dietologė, doc. dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad neteisingi mitybos įgūdžiai ir nesveikas gyvenimo būdas visuomenei labai brangiai kainuoja. Skaičiuojama, kad dėl netinkamo maitinimosi Europos gyventojai drauge kasmet praranda 15 mln. gyvenimo metų. Gydytoja pateikia pavyzdį: Lietuvos vyrai ir moterys gerokai lenkia italus pagal antsvorį bei nutukimą. „Be abejo, tai yra glaudžiai susiję visų pirma su maistu, po to su tradicijomis ir požiūriu į gyvenimą“, – paaiškina ji.
Principas: visos naudingos medžiagos viename patiekale
Viduržemio jūros regiono dietos eksperto P. A. Migliaccio teigimu, ši dieta yra turtinga alyvuogių aliejaus, viso grūdo produktų, vaisių, riešutų, daržovių ir žuvies. Į ją įeina šiek tiek vyno, tačiau mažai mėsos, pieno produktų ir kitokio alkoholio. Pasak profesoriaus, nėra nė vieno produkto, kuris turėtų pakankamai visų naudingų medžiagų, todėl labai svarbu vartoti įvairų maistą.
„Angliavandeniai mūsų mityboje turėtų sudaryti didžiąją dalį – apie 45-60 proc. raciono vertės. Riebalai turėtų užimti apie 20-35 proc., o baltymai gali svyruoti nuo 12 iki 18 proc. Tačiau 50 proc. jų turėtų sudaryti gyvulinės kilmės baltymai, nes augalinės kilmės baltymuose trūksta vienos ar keleto pagrindinių amino rūgščių, – paaiškina specialistas.
– Dėl šios priežasties Viduržemio jūros regiono dietoje populiarus vieno patiekalo principas, kai sujungiamos visos reikalingos medžiagos, suvalgant mažiau kalorijų. Pavyzdžiui, vienas iš tokių charakteringų Viduržemio jūros regiono dietos patiekalų yra pasta su pupomis.“
Pasak profesoriaus, Viduržemio jūros regiono dietą sudaro ne vien tik energiją teikiantis maistas, bet ir toks, kuriame gausu mineralų, druskų. „Kartą per savaitę reikėtų valgyti daugiau grūdinės kilmės, riebalus rinktis pagal kokybę, o ne kiekį, gerti daug vandens, o suvartojamą druskos kiekį sumažinti iki 5 g per dieną“, – įsitikinęs mitybos ekspertas P. A. Migliaccio.
Puikiai dera vietiniai produktai
Vilniuje viešėjęs profesorius P. A. Migliaccio sako, kad atvykęs į Lietuvą rado daug Viduržemio jūros regiono aspektų. Jo teigimu, Viduržemio jūros regiono žmonių valgymo įpročiais paremta dieta tinka bet kurios pasaulio vietos gyventojams, taip pat tiek vyrams, tiek moterims.
Gydytoja dietologė paaiškina dažnai keliamą klausimą, ar Viduržemio jūros regiono dieta yra tinkama ir lietuviams. „Šios dietos esmė yra tam tikrų maisto produktų visuma, Viduržemio jūros regionui būdingi mitybos įpročiai, gausus saulės ir vitamino D kiekis. Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, jeigu į savo racioną įtrauksime tik po vieną komponentą iš šios dietos, tokio pat poveikio negausime, – sako doc. dr. E. Gavelienė.
– Todėl natūralu, kad kyla klausimas, ką daryti mums, lietuviams? Jeigu prisiminsime tai, kas būdinga tradicinei lietuvių virtuvei, daug skirtumų nerasime. Nors ir Lietuvoje įprasta maitintis sočiai, nuo seno lietuvių virtuvėje naudojami produktai, tokie kaip grūdai, mėsa, miško gėrybės ir daržovės, užima labai svarbią vietą ir Viduržemio jūros regiono dietoje. Tai reiškia, kad mūsų genai leidžia maitintis sveikai“.
Doc. dr. E. Gavelienė primena Italijos ir Lietuvos sąsajas – bene ryškiausia visų laikų „ambasadorė” Lietuvoje buvo karalienė Bona Sforca, kuri į Lietuvą iš Italijos atvežė ne tik šakutę, bet supažindino su vynu, alyvuogėmis, alyvuogių aliejumi, makaronais, tortais, lazanijomis. Specialistės teigimu, XVI a. atsirado ir tos daržovės, kurias šiandien įvardijame kaip lietuviškas: kopūstai, kalafijorai, porai, petražolės, kanapės, pomidorai, pradėjo formuotis tradicinė lietuviška virtuvė.
Pasak eksperto P. A. Migliaccio, norint laikytis Viduržemio jūros regiono dietos, svarbu į racioną įtraukti ir vietinius produktus.
„Reikia vartoti ne tik tuos produktus, kurie pasiekia mus iš tolimų šalių, bet ir vietinius,, kurie dažnai yra kur kas šviežesni“, – sako jis ir priduria, kad sveika mityba taip pat jokiu būdu nereiškia, kad reikia atsisakyti malonumo valgant. Bent vienas valgymas per dieną turėtų būti visiems kartu susėdus prie bendro stalo.
Vos 30 proc. visų Lietuvos gyventojų kasdien valgo daržoves
Pasak doc. dr. E. Gavelienės, lietuviai metai iš metų neišlipa iš tos pačios situacijos. Įvairūs praktiniai gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad vos 13-15 proc. tautiečių maistą renkasi sveikatos gerinimo tikslu. Daugiausia gyventojų pirmiausia dėmesį kreipia į produktų kainas, po to – į skonį. Vienas iš blogesnių rodiklių mūsų kraštuose, pasak specialistės, yra šviežių daržovių vartojimas.
„Dažnai apeliuojama į tai, kad Lietuvoje jų turime tik sezono metu, tačiau tai visiškai ne tiesa. Mes visus metus turime sezoninių daržovių, tiesiog jas reikia atrasti ir jokiu būdu nereikia galvoti, kad pomidoras ar agurkas yra vienintelės šviežios daržovės. Nepamirškime morkų, kopūstų ir kitų daržovių, kurias turime galimybę valgyti kasdien“, – sako dr. E. Gavelienė ir priduria, kad tik 30 proc. visų Lietuvos gyventojų kasdien į savo mitybos racioną įtraukia daržoves.
Pasak gydytojos dietologės, didžiausi pasikeitimai tradicinėje mūsų mityboje įvyko per pastaruosius 50 metų.
„Po Antrojo pasaulinio karo atsiradęs didžiulis nepriteklius ir 50 metų trukusi okupacija padarė didžiulę žalą lietuvių mitybos įpročiams. Praradome galimybę valgyti prie bendro stalo, o šviežios daržovės ir vaisiai tapo didžiuliu deficitu. Per tą laiką mūsų mitybos racionas gerokai pasikeitė – mėsą ir grūdus dažniau keitė bulvės, valgėme riebesnį maistą“, – doc. dr. E. Gavelienė paaiškino, kodėl bėgant dešimtmečiams keitėsi tradicinė lietuvių mityba.
Vis dar stebina makaronų gausa
Iš savo patirties gydytoja dietologė pastebi, kad keliaudami po Viduržemio jūros regioną lietuviai dažnai stebisi vietinių mityba.
„Viduržemio jūros regiono gyventojų lėkštėse gausu makaronų, o alyvuogių aliejus liejasi per kraštus. Atrodytų, kokia čia taisyklinga mityba ir kur slypi Viduržemio jūros regiono dietos nauda. Tačiau iš tiesų ši dieta apibūdina tam tikrą racioną, kuris aiškiai įrodyta, kad apsaugo nuo širdies kraujagyslių ligų, vėžio“, – sako gydytoja dr. E. Gavelienė.