Sūkurinė vonia
Pasirodo, kad sūkurinės vonios vanduo, kuriame mes mėgstame taip maloniai mirkti, mums gali pridaryti didžiulių sveikatos nemalonumų.
Teksaso „A&M“ universiteto mokslininkė nustatė, kad sūkurinėse voniose tiesiog apstu pačių įvairiausių bakterijų, kurioms tokia aplinka yra labai palanki veistis.
Mikrobiologė Rita B. Moyes ištyrė 43 iš sūkurinių vonių – privačių ir viešų – paimtus vandens mėginius ir nustatė, kad visuose mėginiuose buvusių bakterijų kiekis svyravo nuo vidutinio pavojingumo iki itin pavojingo lygio.
Mokslininkė nustatė, kad 95 proc. atvejų buvo rasta išmatų bakterijų, 81 proc. – grybelių, po 34 proc. – stafilokoko, kuris gali sukelti mirtiną infekciją.
„Sūkurinės vonios beveik visuomet yra puiki terpė veistis mikrobams, – paaiškino mokslininkė. – Pagrindinė to priežastis – vamzdžiai, kuriuose kaupiasi bakterijos. Kai įjungiamos srovės, vanduo su kenksmingomis bakterijomis varomas į vonią, kurioje mirksta žmogus.“
Norėdama, kad žmonės geriau suprastų, apie kokį kiekį bakterijų kalbame, R. B. Moyes nurodė, kad arbatiniame šaukštelyje vandentiekio vandens yra vidutiniškai 138 bakterijos, o daugelyje mėginių jų visai nėra. Tačiau iš sūkurinės vonios paimtame vandens šaukštelyje yra vidutiniškai daugiau nei 2,17 mln. bakterijų.
Anot mokslininkės, šios bakterijos gali sukelti daugybę ligų, įskaitant šlapimo takų infekcijas, legioneliozę, plaučių uždegimą, odos ligas ir net kraujo užkrėtimą.
„Geriausias būdas užkirsti kelią tokiam bakterijų veisimuisi, yra tinkamai valyti vamzdžius. Juos reikia taip švariai valyti, kaip valomės dantis su dantų pasta“, – paaiškino specialistė.
Kubilas
Pamirkti karšto vandens kubile malonu, tai atpalaiduoja. Bet kyla klausimas – ar tai higieniška?
Kaip teigia epidemiologė Michele Hlavsa ir mikrobiologijos profesorius Charlesas Gerba, karšto vandens kubile galima pasigauti nemalonių ir netgi pavojingų mikrobų – tiek iš vandens, tik iš kubilą supančių garų, rašo huffingtonpost.com.
Karšto vandens kubilas – ne baseinas, jame sunkiau palaikyti tokį dezinfekcijos lygį, kad išnyktų tam tikri mikrobai, aiškina specialistai.
Pavyzdžiui, esant nepakankamai dezinfekcijai, vandenyje susidaro sąlygos daugintis bakterijai pseudomonas aeruginosa gali sukelti folikulitą. Žmonės ilgai pasėdi kubile, taigi per odą gali užsikrėsti minėta bakterija. Folikulitas pasireiškia niežtinčiais spuogeliais ir pūslelėmis aplink plaukų folikulus. Nelikus kontakto su užkratu, šie simptomai po kelių dienų praeina.
Užsikrėtus vandenyje esančiomis legionella pneumophila bakterijomis, gresia kur kas pavojingesnė liga – legioneliozė. Beje, bakterijų galima įkvėpti ir su garais karšto vandens kubile, jos ypač pavojingos vyresniems nei 50 metų žmonėms, rūkantiems ir tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema.
Didelis minėtų dviejų bakterijų sukeltų ligų protrūkis tarp SPA procedūrų ir karšto vandens kubilo mėgėjų buvo 2009–2010 m. – 43,8 proc. užsikrėtė ar buvo įtariama užsikrėtę pseudomona, o 25 proc. – legionella bakterijomis.
Be to, lipdami į kubilą žmonės paskleidžia ir savų bakterijų. „Vidutiniška kiekvieno besimaudančio žmogaus didžiajame sėdmens raumenyje yra maždaug dešimtadalis gramo fekalijų“, – aiškina Ch. Gerba. Vadinasi, iš penkių žmonių susidaro jau šaukštas fekalijų karšto vandens kubile.
Dar viena bėda – žmonių šlapinimasis kubile. Pavyzdžiui, vienos apklausos duomenimis, kas penktas amerikietis prisipažino, kad yra šlapinęsis karšto vandens kubile. Šlapimui susimaišius su chloru, susidaro erzinanti medžiaga chloraminas, kuris dirgina akis ir kvėpavimo takus.
O visgi, ką daryti karšto vandens kubilo gerbėjams? Nepasikliaukite sėkme. Specialistai pataria nusipirkti specialių juostelių matuoti vandens švarą ir kokybę. Jei įmerkus į vandenį juostelę keičia spalvą, pagal tai galima spręsti, kokių bakterijų yra vandenyje.