„Nubusdavau naktį ir tiesiog nežinodavau, ką man su ranka daryti. Vaistai nuo skausmo padėdavo neilgai. Dieną ranką pramankštinus, vėl jaučiau pirštus. Tačiau skausmas vis didėjo, naktimis nebegalėjau miegoti. Galiausiai, pirštai taip nutirpdavo, jog nebesuimdavau adatos“, – pasakoja moteris.
Kentėjo ilgai
Pažįstama, sužinojusi apie moters problemą, papasakojo, jog pati ilgai kentėjo ir patarė kreiptis į mikrochirurgą. Melanija, nieko nelaukdama, kreipėsi į medikus ir išgirdo diagnozę – riešo kanalo sindromas. Moteriai buvo pasiūlyta išeitis – narkozės nereikalaujanti dvidešimties minučių operacija, kuri turėjo atpalaiduoti užspaustą nervą.
„Dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams po operacijos, galiu pasakyti, jog jos beveik neprisimenu. O ranka, nors kiek silpnesnė nei anksčiau, dabar nenutirpsta, jau pamiršau, ką reiškia nubusti naktį iš skausmo“, – tikina vilnietė.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas mikrochirurgas Gediminas Rauba sako, jog pacientai dažnai kenčia skausmus tol, kol dėl jų nebegali užmigti naktimis. „Ateina pacientai, ilgai kentę skausmus, su raumenų atrofija, kuriuos pas mane ateiti privertė tik bemiegės naktys“, – pasakojo specialistas.
Tačiau laukti, anot mikrochirurgo, nereikėtų, nes kuo ilgiau žmogus delsia, tuo didesnė tikimybė, jog atlikus operaciją bus sunkiau atstatyti nervą. Dėl šios priežasties, pacientai, ilgai kentę skausmus, dėl pernelyg didelio vidinio nervo sužalojimo, net po operacijos dar gali kartais jausti tirpimą.
Simptomai – nuo pirštų tirpimo iki skausmo
Pasak mediko, iš pradžių, kai kamuoja riešo kanalo sindromas, pradeda tirpti plaštakos pirštai – antras, trečias ir ketvirtas. Tirpimas dažniausiai prasideda ramybės būsenoje, t. y. naktį, ypač po didesnio fizinio krūvio. Galiausiai skausmas tampa spaudžiantis, gniaužiantis, žmogus naktį pabunda. Tuomet pacientas ranką krato, lanksto pirštus, kad kraujas pasiektų nervą. Taip žmonės neišsimiega, o ryte prabunda su patinusiais pirštais.
Anot mediko, anksčiau buvo manoma, jog šis sindromas labiau būdingas tam tikrų profesijų žmonėms, tačiau dabar jis linkęs tai sieti su fiziniu darbu. Būtent sunkų fizinį, monotoniškų judesių darbą dirbantys žmonės neretai kenčia dėl riešo kanalo sindromo. Be to G. Rauba sako, jog dėl šios ligos dažniau kreipiasi moterys, mat šis sindromas turi sąsajų su menopauze.
Operacija ne vienintelė išeitis, bet dažna
Medikas sako, jog ne visuomet reikia iškart griebtis operacijos. Kartais užtenka atlikti elektromiografiją (diagnostinė procedūra, kurios tikslas įvertinti nervų, raumenų ir juos kontroliuojančių nervinių ląstelių (motorinių neuronų) būklę), nustatant, kokio dydžio yra pakenkimas, taip pat medikas pats atlieka atitinkamus testus.
„Iškart nepuolama operuoti. Kartais užtenka nakčiai skirti įtvarus, kurie padeda išlaikyti ranką tinkamoje padėtyje. Taip pat yra fizioterapinės procedūros, kurios Lietuvoje ne tokios populiarios, tačiau mažina nervo spaudimą. Dar vienas būdas, Lietuvoje gydytojų taikomas rečiau, į riešo kanalą leidžiami vietiniai hormonai“, – pasakoja G. Rauba.
Tačiau anot mikrochirurgo, dažniausiai, kai pacientas tokius skausmus kenčia jau ilgą laiką, kai kurie net kelerius metus, tai jis, nieko nelaukdamas, siūlo operaciją. „Nesu linkęs ilgai laukti. Jei tai tik keli pirmieji mėnesiai, tuomet dar taip, skiriami vitaminai, kraujagysles plečiantys vaistai, tačiau neretai tokie žmonės grįžta, nes skausmas vis didėja. Aišku, kai žmogus ateina, jis tikrai nesitiki, jog iškart bus siūloma operacija, jie būna tam morališkai nepasiruošę. Aš išaiškinu, kas nutiks, jei jie dels, neturės laiko, o žmogui belieka apsispręsti. Tačiau net tie, kurie nusprendžia laukti, greičiausiai po kurio laiko grįžta“, – sako G. Rauba.
Įspėja nedelsti
Medikas pabrėžia, jog tai nėra sunki operacija, nes dažniausiai nereikia atlikti anestezijos. Atliekama vietinė nejautra, o pati operacija užtrunka apie dvidešimt minučių. Po šios procedūros pacientas nuo keturių iki šešių savaičių turi saugoti ranką, draudžiamas fizinis krūvis, tačiau po truputį judinti plaštaką net patariama, o praėjus šiam laikotarpiui turi dingti skausmai, tirpimas ir naktys vėl tampa ramios. Deja, rankos jėga gali sumažėti apie 20 proc.
Tie, kurie delsia, turėtų žinoti, jog šis sindromas savaime nepraeis – tirpimas tik didės.
„Įsivaizduokite, jog visi keturi pirštai tampa nejautrūs. Atrofuojasi nykščio pakylos raumenys, todėl tampa sunkiau pastatyti nykštį prieš kitus pirštus – sunyksta nykščio funkcija. Tai tas pats, lyg plaštaka būtų tiesiog nupjauta“, – tikina G. Rauba.