Neseniai teisėjams teko narplioti keistą istoriją, nutikusią viename Dzūkijos miestelyje. Šešiolikmetė pareiškė, kad pastojo panaudojusi morką ir rastą panaudotą prezervatyvą su vyro, kurį buvo įsimylėjusi, sperma. Iš esmės teismui nepavyko nei paneigti, nei patvirtinti šio pasakojimo. Prieš keletą metų lenkė į teismą padavė Egipto viešbutį, teigdama, kad jos 13-metė dukra, kuri maudėsi bendrame viešbučio baseine, tapo nėščia nuo baseine plaukiojusios spermos. Medikams tokie pareiškimai kelia šypseną, kita vertus, pabrėžiama, kad jei moters organizmas pasiruošęs, apvaisinimui užtenka vieno judraus spermatozoido.
Per kiek laiko gyvenant poroje ir nesisaugant pastojama
Nuo ko priklauso, kad vienos moterys pastoja labai lengvai, o kitos, net norėdamos, sunkiau? Pasak akušerės ginekologės Ritos Kurtinaitienės, apie 33 proc. atvejų nevaisingumas priklauso nuo moters organizmo, 33 proc. – dėl vyro, 15 proc. dėl abiejų partnerių, 19 proc. – dėl nenustatytų priežasčių.
„Kai pora nusprendžia turėti vaikų, niekas tiksliai negali pasakyti, kiek praeis laiko, kol pavyks pastoti. Statistiškai didžioji dauguma porų pastoja per tris mėnesius. Gali būti, kad šis laikas bus ilgesnis, jei esate vyresnio amžiaus, turite vaisingumui kenkiančių žalingų įpročių (pavyzdžiui, rūkote) arba turite su vaisingumu susijusių sutrikimų. Vidutinė porų pastojimo laikotarpio statistika tokia: 30 proc. pastoja pirmojo ciklo metu (1 mėnuo), 59 proc. – per tris ciklus (3 mėnesiai), 80 proc. – per šešis ciklus (6 mėnesiai), 85 proc. – per 12 ciklų (vieneri metai), 91 proc. – per 36 ciklus (3 metai), 93-95 proc. – per 48 ciklus (4 metai).
Jei bandote pastoti jau metus laiko be jokių sėkmės požymių, patartina apsilankyti pas vaisingumo specialistą. Gali būti, kad toliau bandydami pastosite, tačiau atsarga gėdos nedaro – gal visai to nežinodami turite su vaisingumu susijusių problemų. Jei jums 35 ar daugiau, laikas tampa dar brangesnis ir susidūrę su nesėkmėmis pastojant, turėtumėte kuo skubiau kreiptis pagalbos. Tokio amžiaus poroms pas vaisingumo specialistą patartina apsilankyti praėjus šešiems mėnesiams po nesėkmingų bandymų“, - patarė medikė.
Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vyrų vaisingumo mažėjimą lemia pirmiausia vis prastėjanti spermos kokybė. 25-50 proc. spermos prastėjimo priežasčių yra susijusios su gyvenimo būdu. Alkoholis, narkotikai, intensyvus rūkymas, ligos, kurių metu ilgą laiką padidėjusi temperatūra, turi tiesioginės įtakos vaisingumo mažėjimui. Vyrams kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, didelis stresas ir nuolatinis nuovargis, nutukimas, bet didžiausią dalį neigiamos įtakos turi gyvenimo būdas ir pirmiausia nevisavertė mityba. Deja, labai dažnai ji tokia ne dėl pačių vyrų kaltės. Mokslininkai nustatė, kad nuolatos prastėja maisto produktų kokybė.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės teigimu, nevaisingos šeimos, aišku, išbando viską, kas įmanoma, tačiau pagalbinės technologijos pas mus, deja, labai brangios, o jų efektyvumas neaiškus.
„Labai tikiuosi, kad kažkada universitetuose atsiras centrai ir mes galėsime tiksliai žinoti, kokia situacija šioje srityje. Dabar viskas tarsi debesyje – kiekviena klinika, dirbanti šioje srityje, aišku stengiasi, bet aiškaus auditavimo dėl gydymo efektyvumo nėra: ką noriu, tai ir pasakoju. Norėtų, kad būtų remiamasi mokslu, kuris šioje srityje iš tiesų yra daug nuveikęs, o ne pasakojimais, kaip buvo mano kaimyno žmonai. Aišku, daugybės dalykų šiuolaikinis mokslas nežino, yra įvairiausių gražių istorijų, kai žmonės nepastoja, pasiima vaiką iš globos namų, o vėliau susilaukia ir savo vaiko. Galbūt iš tiesų per kažkokius sudėtingus ryšius nusiima kažkoks stresas ir pavyksta pastoti“, - svarstė pašnekovė.
Kada pastojimo tikimybė didžiausia
Moters lyties organų ir viso organizmo pasiruošimas galimam nėštumui kartojasi tam tikrais ciklais. Kiekvienas ciklas skirstomas į vaisingas ir nevaisingas dienas, todėl kiekviena moteris turi didžiausią tikimybę pastoti tik tam tikromis ciklo dienomis. Moterims, kurių mėnesinių ciklas yra nereguliarus, vaisingų dienų nustatymas yra labai sunkus ir dažnai netikslus. Tuo tarpu moterys, kurių mėnesinių ciklas yra visiškai reguliarus, gali vadovautis tam tikra taisykle.
„Pastojimo tikimybė laikoma mažiausia prieš pat mėnesines, jų metu ir praėjus kelioms dienoms po mėnesinių. Tačiau net ir vadinamųjų nevaisingų ciklo dienų metu yra tikimybė pastoti, kadangi ovuliacija gali įvykti visiškai netikėtu ciklo metu. Reguliarus mėnesinių ciklas taip pat gali būti labai ilgas arba labai trumpas – tuomet ovuliacija įvyksta netiksliai ciklo viduryje. Tačiau reikia turėti omenyje, kad laikotarpis po ovuliacijos paprastai yra vienodas ir trunka nuo 12 iki 14 dienų, labai retais atvejais – nuo 10 iki 16 dienų. Taigi neatsižvelgiant į mėnesinių ciklą, vaisingos dienos būna likus 12-14 dienų iki kitų mėnesinių“, - teigė R. Kurtinaitienė.
R. Nadišauskienė taip pat pabrėžė, kad nėra visoms moterims vienodos vaisingo laikotarpio trukmės. Viskas priklauso nuo to, kokio ilgio yra mėnesinių ciklas ir kada įvyksta ovuliacija. Net jei mėnesinių ciklas – 28 dienos, nebūtinai ovuliacija turi įvykti, tarkime, 14-tą dieną.
„Tai labai jautri organizmo sistema ir ją veikia daugybė aplinkos veiksnių: stresas, liga, gyvenimo būdas. Tačiau jei moteris labiau atkreiptų dėmesį į organizme vykstančius pokyčius, pastebėtų, tarime, pasikeitusį išskyrų pobūdį, krūtų būklę, jautrumą antroje mėnesinių ciklo pusėje. Kai kurios moterys jaučia net pačią ovuliaciją – tai gali būti tarsi pilvo pūtimas, staigus ar ne visai staigus skausmas apatinėje pilvo dalyje, viename iš šonų. Jei moteris pasiskaičiuoja ciklą, gali suprasti, kad tai ir yra ovuliacija. Po 35 metų vaisingumas sumažėja dvigubai. Tačiau būna ir taip, kad pastoja, to visai nebesitikėdamos, per 40 metų perkopusios moterys: išnykus mėnesinėms, jos pirmiausiai pagalvoja apie menopauzę, o ne apie nėštumą“, - aiškino ginekologė.
Ar gali spermatozoidai išgyventi baseine
Pasak R. Kurtinaitienės, tarp porų, neplanuojančių šeimos pagausėjimo, kaip apsisaugojimo priemonė vis dar taikomas nutrauktas lytinis aktas, kuris nuo nepageidaujamo nėštumo apsaugo ne daugiau kaip 70 proc.
„Vyras prezervatyvų nemėgsta, moteris kontraceptikų gerti nenori, spiralę atmeta „iš principo“, tad dažnai renkasi tokį mylėjimosi būdą vaisingomis dienomis. Tačiau užtenka net ir vieno gyvybingo spermatozoido, kuris, tarkime, paklius dar besimylint (ne ejakuliacijos metu), ir moteris gali pastoti. Juk spermatozoidas toks gyvybingas ir judrus, kad geba apvaisinti kiaušialąstę, praėjus po lytinio akto net 3 paroms (72 valandoms). Taip pat didelė tikimybė pastoti, jei lytinio akto metu plyšta prezervatyvas“, - įspėjo medikė.
Pasak R. Nadišauskienės, jei moteriai yra ovuliacijos metas, t. y. organizmas pasiruošęs pastoti, užtenka ir vieno gyvo spermatozoido, taigi vos šlakelio spermos, todėl tokiu atveju verta pamąstyti apie skubiąją kontracepciją.
„Bet kuriuo atveju tai nutinka nedažnai, todėl mes teigiame, kad prezervatyvai – tinkama apsaugos priemonė, juolab kad jie saugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių ligų. Apklausos rodo, kad efektyvios apsaugos nuo nėštumo priemonės pas mus paplitusios kur kas mažiau nei Vakaruose. Tai priklauso nuo daug veiksnių – žinių, raštingumo, pasaulėžiūros, visuomenės nuostatų. Kita vertus, kalbėti reikia ne tik apie kontracepciją, bet ir apie savo organizmo pažinimą. Net brandžios moterys neįsivaizduoja, kaip sudėtas jų organizmas. Pavyzdžiui, mes sulaukiame klausimų, ar kontraceptinė spiralė nenukeliaus kur nors į skandį ar plaučius. Tai rodo, kad jos nežino, kaip atrodo lytiniai organai, kur yra gimda“, - svarstė medikė.
Pasak pašnekovės, dėl neišmanymo gimsta ir mitai apie tai, kad pastojama baseine arba spermai patekus su morka. „Niekaip neįsivaizduoju, kad chloruotame vandenyje galėtų išgyventi spermatozoidas. Apsivaisinti nuo morkos – gal ir galima, jei spermą panaudoti greitai, nes spermatozoidai žūsta, tačiau tai irgi labiau iš fantastikos srities“, - įsitikinusi R. Nadišauskienė.