Perdirbtos mėsos lentyną geriau apeiti
Perdirbta mėsa, ypač raudona – būtent tokio maisto dr. I. Aleknavičienė sako itin vengianti. Tačiau Lietuvoje kumpių, dešrų, dešrelių vartojame smarkiai per daug. O mėsą, kaip sako dr. I. Aleknavičienė, daug geriau rinktis šviežią ir kokybišką bei paruošti namuose.
„Perteklinis mėsos vartojimas neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą, o bakterijos žarnyne yra labai svarbus sveikatos faktorius, kuris reguliuoja beveik visas organizmo sistemas, smegenis, kraujotaką, kepenis.
Buvo nustatytos aiškios sąsajos, kad perteklinis raudonos mėsos vartojimas skatina bakterijas žarnyne gaminti kancerogenines medžiagas, kurios gali paskatinti vėžinių darinių susidarymą ir smarkiai paveikti kraujagysles, sukelti lėtinį uždegiminį procesą“, – vardijo mokslų daktarė.
Dar daugiau – perdirbta mėsa skatina kauptis riebalus aplink kepenis, daro įtaką cholesteroliui, o dėl šio padidėjimo dažniau susergama širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kuo daugiau maisto namuose
Kaip pasakoja dr. I. Aleknavičienė, maistą ruošti visada stengiasi namuose, nes tada tiksliai žino, ką suvalgo. O štai pramonėje maisto gamyboje naudojami dirbtiniai saldikliai, emulsikliai, hidrinti augaliniai riebalai, susidaro sveikatai itin pavojingi transriebalai.
„Tokių produktų atsisakau kaip įmanoma labiausiai, nes kaip mokslininkė suvokiu, kad mano kūnui iš to nebus jokios naudos. Kritiniais atvejais tai gali būti panaudojama alkiui numalšinti, bet jokiu būdu tai neturi būti kasdienis maistas“, – sakė laidos pašnekovė.
Kelias valandas iki miego – jokio maisto
Tarp vakarienės ir pusryčių dr. I. Aleknavičienė išlaiko 12 valandų nevalgymo tarpą, o tai, pasak jos, yra visiškai fiziologiškai natūralu kūnui.
„Visi gydytojai pasakys: jei neturite sveikatos problemų, pavyzdžiui, diabeto, kai gali kilti pavojus dėl hipoglikemijos, kuomet nukrenta gliukozės kiekis kraujyje, tai bent 3 valandas iki miego nebeturime valgyti. Reikia skirti laiko maistui suvirškinti, o naktis turi būti skirta pailsėti, išsivalyti, tada kūnas gali suskaidyti perteklinius baltymus, defektyvias ląsteles. Jei apkrausime kūną maistu, jis neturės laiko ilsėtis, privalės virškinti“, – kalbėjo mokslų daktarė ir pabrėžė, kad tokia taisyklė taikoma tik sveikiems žmonėms.
Tačiau ši taisyklė neveiks, jei nenueisite miegoti laiku. Dr. I. Aleknavičienė pastebi, kad ir jai pačiai nuėjus miegoti vėliau nei 23 valandą pradeda imti didelis alkis. Pasak jos, jei 19 valandą suvalgoma vakarienė, tai 7 valanda pusryčiams – puikus laikas.
Per dieną dr. I. Aleknavičienė sako valganti 3–4 kartus, o tarp valgymų turėtų būti apie 4 valandų pertrauka, kad kūnas galėtų suvirškinti maistą ir stabilizuoti gliukozės kiekį. Pasak pašnekovės, kūnas nepritaikytas virškinti visą dieną, todėl užkandžiavimų ji vengia.
„Visada stengiuosi pavalgyti sočius pusryčius, man tai svarbu, kad būčiau darbinga. O po sočių pusryčių išalksti tik apie pietus. Visgi tikrai būna atvejų, kai dėl įtempto darbų grafiko nespėju normaliai papietauti, pietūs tampa vėlyvesni.
Tokiu atveju, kai išalkstu po pusryčių, valgau obuolių, riešutų, kaulavaisių, – tai tikrai naudinga ir vaisių bijoti nereikia: juose gausu skaidulų, polifenolių. Tinkamas vaisių kiekis, tai yra 200 g per dieną, naudinga ir reikalinga. Uogos dar naudingesnės. O jei kartu turėsime 80 proc. juodojo šokolado, patenkinsime ir deserto poreikį“, – kalbėjo dr. I. Aleknavičienė.
Ką perka parduotuvėje?
Laidoje pašnekovės buvo paklausta, ką ji perka užėjusi į parduotuvę. Kaip pasakojo mokslų daktarė, pusę jos krepšio užpildo įvairių spalvų daržovės, taip pat ir grybai. Vėliau krepšį papildo vaisiai.
Kartą per savaitę su šeima I. Aleknavičienė gamina maistą iš raudonos mėsos, jautienos, ją perka iš ūkininkų, o dažniau renkasi baltą mėsą.
„Visada šaldytuve turiu natūralaus graikiško jogurto, kartais perku grūdėtos varškės. Sūnui perku pieno, aš dažniau renkuosi augalinį pieną, renkuosi augalines pasukas. Ko neperku – tai sūrelių ir jogurto su uogiene ar skoniais, nes ten daugybė ingredientų, kurie nėra naudingi sveikatai“, – sakė pašnekovė.
Taip pat kelis kartus per savaitę I. Aleknavičienė sako gaminanti žuvį, ji irgi labai svarbi organizmui.
Kartu prie daržovių ant I. Aleknavičienės stalo visada yra visagrūdžių kruopų, dažnai – ankštinių produktų, lęšių, pupelių.
„Visi galvoja, kad žmonėms trūksta baltymų, bet iš tiesų smarkiai trūksta skaidulų. Tikrai reikia skaityti etiketes ir net duoną perkant pažiūrėti, kad būtų 5–6 g skaidulų 100 g produkto. Bene daugiausia skaidulų yra ankštiniuose produktuose, taip pat daržovėse, vaisiuose“, – apibendrino dr. I. Aleknavičienė.
