Grupė entuziastų iš Lafboro universiteto (Anglijoje) tokias išvadas padarė atlikę eksperimentą, kuriame sutiko dalyvauti 14 vyrų. Jiems buvo nurodyta valandą važiuoti dviračiu ir valandą gulėti 40 laipsnių temperatūros vandens pripiltoje vonioje.
Tokios procedūros tikslas buvo bent laipsniu pakelti kūno temperatūrą.
Važiuojant dviračiu, kaip teko konstatuoti, buvo sudeginta daug daugiau kalorijų nei gulint vonioje. Tačiau ir atpalaiduojanti veikla, kaip teigia mokslininkai, šiuo požiūriu pasirodė efektyvi. Laikas, praleistas karštame vandenyje, atsiėjo 130 kalorijų, o tai yra maždaug tiek pat, kiek sudeginama pusvalandį einant pėsčiomis.
24 valandas po atliktų testų buvo stebimas visų eksperimento dalyvių kraujo cukraus lygis. Remiantis gautais rodikliais, pagulėjus vonioje kraujo cukraus šuoliai buvo maždaug 10 proc. mažesni nei po važiavimo dviračiu. Vertinant priešuždegiminių reakcijų intensyvumą, karšto vandens poveikis taip pat pasirodė panašus į fizinių pratimų sukeliamus efektus.
Tyrimo išvadose nurodoma, kad pasyvus kaitinimasis, kaip antai valanda, praleista karštoje vonioje, gali padėti sumažinti uždegimų riziką.
Pasyvaus kaitinimosi kaip medicininės terapijos idėja yra palyginti nauja, tačiau vienoje šalyje – Suomijoje, ja, atrodo, linkstama pasitikėti. Kaip teigiama žurnale „JAMA Internal Medicine“ 2015 metais atliktam tyrimui skirtoje publikacijoje, leidžiant laiką saunose (o tai dar vienas pasyvaus kaitinimosi pavyzdys) gali pavykti apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Negalima pamiršti, kad visi minėto tyrimo dalyviai buvo vyrai. Turint omenyje, kad vyrų ir moterų organizmo reakcijos į įvairius dirgiklius gali kardinaliai skirtis, eksperimento rezultatų pervertinti nereikėtų.
Vis dėlto teigiamo psichologinio vonios poveikio paneigti neįmanoma, todėl pagulėti ir atsipalaiduoti karštame vandenyje niekada neprošal.