Šiuolaikiniai žmonės dirba gerokai ilgiau nei ankstesnės kartos atstovai. Tad savaitgalis be jokių papildomų darbų jau savaime atrodo lyg pergalė ir poilsis. Jei po savaitgalio nesijaučiate pailsėję ir pasisėmę jėgų pirmadienį vėl kibti į darbus, reiškia, kad kažką darote ne taip.
Štai kaip atrodo blogas ir geras savaitgalis. Kai po ilgos darbo savaitės pagaliau ateina penktadienio vakaras, įsijungia vadinamasi savaitgalio režimas: daugybė sporto per televiziją, galbūt apsilankymas parduotuvėse, daug laiko feisbuke, gal kokia SPA procedūra ir šėlsmas klubuose. Ir tai vadinasi poilsis?
Tikrai ne. Psichologai pabrėžia, kad tikrąjį poilsį ir malonumą suteikia visai kitokie dalykai. Kalgario universiteto sociologas Robertas Stebbinsas paaiškino, kad laisvalaikį galima suskirstyti į dvi kategorijas: nerimtą ir rimtą. Nerimtas laisvalaikis – tai trumpalaikė, greitą pasitenkinimą suteikti veikla, kuri dažnai yra pasyvi: alkoholio vartojimas, apsipirkimas internetu, televizijos žiūrėjimas.
Visa tokia veikla turi hedonistinį pobūdį: jos metu smegenyse gaminamas dopaminas, suteikiantis momentinį malonumą. Šiuolaikinėje kultūroje, kai dauguma žmonių visą savaitę aria vien tam, kad savaitgalį galėtų atsipalaiduoti, tokia veikla tampa greitu dekompresijos būdu.
Daug didesnę naudą atneša vadinamasis rimtas laisvalaikis, kuris suteikia savirealizacijos jausmą. Tokią savirealizaciją psichologai vadina gyvenimo esme, ir pasyvus hedonistinis laisvalaikis jos nesuteiks.
Iš tiesų savaitgalio tikslu turi tapti eudemoninė laimė – jausmas, kurį suteikia prasminga ir iššūkių kupina veikla, skatinanti mūsų, kaip asmenybių, augimą. Tai reiškia, kad reikėtų užsiimti veikla, leidžiančia tobulinti įgūdžius: dainuoti, pildyti kokią nors savo kolekciją. Tokia veikla turėtumėte užsiimti kaip profesionalas, bet... mėgėjiškai.
O jeigu mums nelabai pavyksta gerai ir tinkamai leisti savo laisvalaikį, taip yra todėl, kad mes per gerai dirbame. Savo garsiojoje dar 1932 metais parašytoje esė, kurioje aukštinama tinginystė, Bertrand‘as Russellas teigė, kad vis labiau mechanizuotame pasaulyje prastėja laisvalaikio kokybė.
„Anksčiau buvusį nerūpestingumą ir žaismingumą pakeitė efektyvumo kultas. Miestų gyventojų malonumai daugiausia tapo pasyvūs: kino filmų žiūrėjimas, futbolo rungtynių stebėjimas, radijo klausymasis ir pan. Ir taip yra todėl, kad jų aktyviąją energiją valdo darbas. Jeigu jie turėtų daugiau laisvo laiko, jie vėl mėgautųsi aktyviu laisvalaikiu“, – rašė jis.
Tuomet B. Russellas dar negalėjo ir įsivaizduoti, kaip efektyvumo kultas užvaldys mus visus. Įvairūs šiuolaikiniai įrenginiai nebeleidžia mums apleisti darbo nei naktį, nei savaitgaliais. Mūsų biuras yra mūsų kišenėse ir rankinėse. Sąvoka „laisvas laikas“ paseno, nes dabar „laikas – pinigai“. Mes gyvename visuomenėje, kur gyvename, kad dirbtume. Kur karjera yra mūsų tapatybės ir statuso dalis. Ir dėl to laisvalaikio instinktas atrofuojasi.
Ruošdamasi rašyti savo knyga „Savaitgalio efektas“, Katrina Onstad pasikalbėjo su nemažai žmonių, kurie itin saugo savo savaitgalius ir juos protingai išnaudoja. Tai, ką ji išsiaiškino, ją labai nustebino. Šie žmonės netinginiavo. Jie žino, kad savaitgalis yra geras tik tada, kai panaudoji laiką prasmingai veiklai. Ir kuo ji sunkesnė, tuo didesnį pasitenkinimą jauti.
Tad, štai keli gero savaitgalio komponentai.
Pirmiausia, labai svarbus bendravimas. Anksčiau tai daryti ypač padėdavo... religija ir įvairios apeigos, nes žmonės reguliariai bent kartą per savaitę susirinkdavo į mišias. Visuomenei vis labiau pasaulėjant, privalome rasti būdų, kaip šią spragą užpildyti.
Socialinės izoliacijos mastas auga, ir vis didesnė dalis žmonių teigia besijaučiantys vieniši. O bendravimas ne tik padeda atsikratyti vienatvės, bet ir stiprina imuninę sistemą bei dvasinę sveikatą ir leidžia išvengti depresijos. Pasyvi ir vienumoje atliekama veikla tik stiprina vienišumo jausmą. Skaitmeninis bendravimas neprilygsta realiam žmogiškam bendravimui. Beje, feisbukas tikrai skatina vienišumo jausmą.
Bendrauti galima ir užsiimant kokiu nors hobiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokios veiklos metu aktyviai veikia kaktinė smegenų skiltis. Be to, hobiai mažina stresą ir vienišumo jausmą. O vyresnio amžiaus žmones tokia veikla apsaugo nuo silpnaprotystės.
Lygiai taip pat naudinga savaitgalinė altruistinė veikla. Dauguma savanoriaujančių žmonių patiria tikslingumo ir prasmės jausmą, kuris yra siejamas su savirealizacija. Ir tokie žmonės taip pat jaučia, kad turi daugiau laiko. 2010 metais paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad savo laiką kitiems žmonėms skiriantys žmonės kitaip suvokia laiko tėkmę ir tarsi jaučia, kad laikas išsiplečia.
„Ta pati laiko trukmė yra suvokiama kitaip, kai laikas yra užpildomas“, – konstatavo mokslininkai.
Galiausiai dar vienas svarbus gero savaitgalio elementas – žaidimas. Mes visi labai gerai mokame paversti laisvalaikį darbu, ypač sportuodami ir naudodami šiuolaikinius prietaisus, kurie skaičiuoja laiką, žingsnius ir t. t. Tačiau tikras žaidimas nesistengia pažaboti laiko. Ir žaidimo idėja netaikoma vien tik kalbant apie pamėtimą į krepšį ar kažką panašaus. Žaidimas ir žaismingumas apima ir tokius paprastus dalykus, kaip knygos kam nors skaitymas balsu, svajojimas, ir kitokią, rodos, beprasmę veiklą, teikiančią malonumą. Beje, mokslininkai net yra nustatę, jog žaidimo elemento stoka gyvenime yra pavojinga. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad žudikus sieja tai, jog vaikystėje jiems truko žaidimų.
Žinoma, bet kokia eudemoninė veikla turės ir hedonistinių elementų, nes tokios veiklos persipina. Tačiau reikia nepamiršti, kad į tikrai gerą savaitgalį be darbo reikia įdėti šiek tiek ... darbo. Ir jo naudą pajusite jau pirmadienį.