Tačiau tradicinės medicinos atstovai teigia, jog nėra medicininės indikacijos, dėl kurios žmogui reikėtų savarankiškai ar su medikų pagalba imtis žarnyno valymo. Aukso vidurio ieškome su gydytoja dietologe, intuityvaus valgymo pradininke Lietuvoje Aušra Jauniškyte-Ingelevičiene ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytoja Brigita Pauliene, rašoma BENU vaistinė leidinyje „Laikas sau“.
Organizmas valosi pats
Kaip teigia A. Jauniškytė, tradicinė medicina neturi sąvokos „organizmo užteršimas“, į kurią krypsta netradicinės medicinos atstovų akys, kai ieškoma negalavimų priežasčių.
„Žarnynas turi savireguliacinį mechanizmą ir puikiai išsivalo savaime. Evoliucijos metu žarnynas susiformavo taip, jog įsisavina tik naudingas ir reikalingas medžiagas, o visa, kas žalinga ar nereikalinga, pašalina. Dėl šios priežasties nėra reikalo kištis į žarnyno veiklą ir jį dirbtinai valyti. Tradicinėje medicinoje žarnynas dirbtinai valomas tik prieš endoskopines procedūras, kai yra tiriama žarnyno veikla, ar prieš tam tikras operacijas“, – teigia A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Remiantis tradicine medicina, žarnynas pakankamai išsivalo žmogui tuštinantis. Sveiko tuštinimosi dažnio skalė pakankamai plati – nuo karto per tris dienas iki trijų kartų per dieną.
Netradicinėje medicinoje tikima, jog žmogaus organizmas išsivalo pakankamai tik tuo atveju, jei žmogus tuštinasi du-tris kartus per dieną. „Kiek kartų per dieną dedamės maistą į burną, tiek kartų jis turėtų pasišalinti. Jei žmogus tuštinasi kartą per dieną, tai geras, bet nepakankamas subalansuoto organizmo požymis“, – priduria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja B. Paulienė.
Švelni detoksikacija žolelėmis
Pasak B. Paulienės, žarnyne dėl netinkamos mitybos ir per mažo judėjimo besikaupiantis balastas turi iš pirmo žvilgsnio netikėtų pasekmių organizmui. Visų pirma, prastai funkcionuojantis, nejudrus ar tingus žarnynas apsunkina ar keičia kryžkaulio judėjimą, dėl ko kenčia juosmuo, o vėliau – ir pečių juosta.
„Nugaros, pečių ir kaklo skausmai yra neišvengiamai susiję su žarnyno veikla. Gydydama pacientą nuo nugaros skausmų, pirmiausiai rekomenduoju subalansuoti žarnyną, pagerinti peristaltiką ir sureguliuoti tuštinimąsi. Jei reguliariai neišsituštinama, žarnyne esančios sankaupos spaudžia greta esančius organus ir kaulines struktūras, tai virsta kasdieniu diskomfortu stuburo srityje“, – pasakoja B. Paulienė.
Žarnyno subalansavimui ir šlakų išvalymui B. Paulienė pataria pasitelkti žoleles – natūralias priemones, kurias praktikuoja tiek dviejų tūkstantmečių istoriją skaičiuojanti kinų medicina, tiek lietuviška netradicinė medicina.
„Žarnyno valymu vadinu užsistovėjusių šlakų išplovimą reguliariai ir dažnai vartojant vandenį, geriant žolelių nuovirus ir atliekant peristaltiką gerinančius fizinius pratimus. Toks įsikišimas į žarnyno veiklą nekelia rizikos, priešingai – padeda žmogui pasiekti geresnės fizinės būklės“, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Visgi netgi apsisprendus imtis švelnaus žarnyno valymo žolelėmis, tai reikia daryti sistemiškai ir su išmanymu. Vartojamų žolelių ar kitų priemonių kiekis turi būti toks, jog nesukeltų žarnyno spazmų, kurie savo ruožtu persiduotų kitiems organams. Žolelių koncentraciją nuoviruose derėtų didinti pamažu, o per detoksikacijos laikotarpį nepamiršti mitybos.
„Idealu, jei žmogus tokiai detoksikacijai gali paskirti kelias savaites. Jų metu patartina veganiška ar vegetariška mityba, apribojant mėsą ir kitus baltymus, kad žarnynas galėtų dirbti lengvesniu režimu. Tokią detoksikacijos savaitę galima kartoti du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Taip savotiškai atkartojami gamtos apsivalymo ciklai, kai po žiemos išsivaloma nuo šaltojo sezono metu vartoto sunkesnio maisto, o rudenį iš naujo pasiruošiama žiemos sezonui“ – pasakoja B. Paulienė.
Hidrokolonoterapija – tik įvertinus galimas pasekmes
Gydytoja B. Paulienė įspėja, jog riziką žmonės sau kelia nusprendę po sotesnių mitybos epizodų išvalyti žarnyną medicininiais laisvinamaisiais preparatais. Žarnynui sukeliamas stresas, jis spazmuoja, o ir priverstinis išsivalymas vyksta nenatūraliai.
Dar stipresnis įsikišimas į žarnyno valymą – tai hidrokolonoterapija, kai į storąją žarną pilamas mediciniškai ir biologiškai išvalytas vanduo. Pasak B. Paulienės, tokios procedūros turi būti atliekamos tik su patyrusio gydytojo priežiūra, rimtai įvertinus pasekmes ir atlikus išankstinį pasirengimą – kelias savaites vartojant daugiau skysčių ir skaidulinio maisto.
„Panašių rezultatų su mažesne rizika galima pasiekti ir jau minėtomis natūralios medicinos priemonėmis, tad hidrokolonoterpiją vertėtų rinktis labai išskirtiniais atvejais“, – priduria B. Paulienė.
Gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, jog toks radikalus valymas apskritai nereikalingas, nes iš esmės sutrikdo žarnyno mikrofloros veiklą. „Deja, hidrokolonoterapija tėra vienas iš nepagrįstai išreklamuotų sveikatinimo būdų, kurio negalime pagrįsti medicininiais argumentais“, – sako specialistė.
Žarnyno mikroflora – atskiras pasaulis
A. Jauniškytė-Ingelevičienė pasakoja, jog radikaliu žarnyno valymu labiausiai kenkiama jame gyvenančioms bakterijoms. Žmogaus žarnyne gyvenančios bakterijos sudaro iki 2 kilogramų. Kiekvienas nešiojame apie tūkstantį skirtingų rūšių žarnyno bakterijų. Jų sudėtis yra skirtinga: du trečdalius sudaro individualios ir unikalios, tik konkrečiam organizmui būdingos bakterijos, vieną trečdalį – universalios, daugelio organizmuose aptinkamos žarnyno bakterijos.
„Žarnyno bakterijų turime daugiau nei ląstelių, tad žmogaus žarnyno mikroflora yra atskiras pasaulis su jam būdingais dėsniais. Žarnyno valymas sugriauna mikrofloros pasaulį ir sutrikdo bakterijų pusiausvyrą, o jos atkūrimas užtrunka iki kelerių mėnesių ir ilgiau“, – komentuoja A. Jauniškytė-Ingelevičienė.
Tad atlkuriant pusiausvyrą po žarnyno valymo, reikėtų gerti skirtingų gamintojų papildus, siekiant gauti kuo įvairesnių bakterijų rūšių. Taip pat į mitybą įtraukti kuo daugiau skaidulų, kurios skatintų bakterijų dauginimąsi. Gydytoja dietologė teigia, jog bet koks dirbtinis įsikišimas keičia bakterijų struktūrą, ir net ją atkūrus atkuriama kiek kitokia nei pirminė, žmogaus organizmui būdinga mikroflora.
Pasak A. Jauniškytės-INgelevičienės, geriausia pagalba, kurią galime suteikti žarnynui – tai subalansuotai maitintis ir su maistu gauti pakankamai skaidulinių medžiagų. Maistinių skaidulų nesuskaido virškinimo fermentai, jos gerina peristaltiką ir prisideda prie sveikos žarnyno mikrofloros palaikymo. Maistinių skaidulų galime gauti iš neapdorotų ir neskaldytų grūdų, sėlenų, ankštinių, šviežių daržovių ir vaisių.
Nuo parazitų saugo švara
Dar viena jautri ir dažnai žarnyno valymo kontekste minima tema –parazitai, su kuriais susiduriame kone kiekvienas. Gydytoja A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, jog parazitai turi savo gyvenimo ciklą, ir žarnyne patys nunyksta, jei užsikrėtimas nesikartoja.
„Jei žmogus laikosi elementarios higienos, plauna rankas po apsilankymo tualete ir prieš maistą, tuomet rizika užsikrėsti parazitais pakartotinai yra minimali. Todėl kasdienė higiena nuo parazitų apsaugo geriau nei epizodinis žarnyno valymas“, – apibendrina gydytoja dietologė.