Paaiškino, kodėl išsivysčiusiose šalyse nuo alergijų kenčia daugiau žmonių nei skurdžiai gyvenančiose vietovėse

XX amžiaus antroje pusėje išsivysčiusiose šalyse buvo pastebėtos dvi išties keistos ir nelogiškos tendencijos. Nors pavojingos infekcinės ligos, tokios kaip raupai, kiaulytė, tymai ir tuberkuliozė, buvo sėkmingai stabdomos, o kai kuriais atvejais atsidūrė ties išnykimo riba, kitų ligų ir sutrikimų ėmė pamažu ar net sparčiai daugėti. Tokių ligų, kaip išsėtinė sklerozė, šienligė, Krono liga, I tipo diabetas ir astma, per pastarąjį šimtmetį padaugėjo net 300 procentų. Tačiau tai dar ne viskas: atrodo, yra tiesioginis ryšys tarp to, kiek išsivysčiusi ir turtinga yra visuomenė, ir to, kiek jos gyventojų kenčia nuo kokių nors alergijų ar autoimuninių sutrikimų.

Dalijamės ištrauka iš Philipp Dettmer knygos „Imunitetas“ (leidykla „Kitos knygos“).

Suomijoje naujų I tipo diabeto atvejų skaičius yra dešimt kartų didesnis nei Meksikoje ir 124 kartus didesnis negu Pakistane. Vakarų šalyse net vienas iš dešimties ikimokyklinio amžiaus vaikų kenčia nuo kokios nors alergijos maistui, o žemyninėje Kinijoje – tik du iš šimto. Vakarų Europoje opinis kolitas – bjauri uždegiminė žarnyno liga – paplitęs dvigubai dažniau nei Rytų Europoje. Apie 20 proc. visų JAV amerikiečių kamuoja alergijos. Visiems šiems sutrikimams būdingi du bendri bruožai: arba imuninė sistema perdėtai reaguoja į iš pirmo žvilgsnio nekenksmingą dirgiklį, pavyzdžiui, žydinčių augalų žiedadulkes, žemės riešutus, dulkių erkučių išskyras ar oro taršą (trumpai tariant, sukelia alergiją), arba persistengia dar labiau ir tiesiog puola naikinti civiles organizmo ląsteles, o tai pasireiškia autoimuniniais su- trikimais, pavyzdžiui, I tipo diabetu. Visa tai vyksta dabar, kai daug mažiau žmonių miršta nuo infekcijų.