„Kai reikia gelbėti gyvybę, suteikti skubią pagalbą, egzistuoja paprastos, bet labai svarbios detalės, kurios labai padidina šansus išgelbėti žmogų. Kalbu ne apie reanimacijos skyrių, o apie tai, kas gali įvykti tiesiog gatvėje ar namie greta esančiam žmogui. Nelaimė gali ištikti bet kada“, – tikina A. Unikauskas.
Tačiau paramedikai sako, kad tokių situacijų Lietuvoje – vienetai, nes žmonės nežino, kaip teikti pirmąją pagalbą, o labai dažnai net ir žinodami jos neteikia, sako gydytojas.
LSMU Skubiosios medicinos klinikos dėstytoja, Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė Aida Mankutė priduria, kad eiliniai žmonės gyvybes, suteikdami pirmąją pagalbą, išgelbėja itin retai.
„Jeigu kalbame apie visuomenę, tai išgelbėtų gyvybių labai nedaug, bet džiugu, kad skaičius linkęs didėti. Aš visuomet dėkoju ir medikams, kurie atveža pas mus atgaivintus pacientus, bet pirmiausia dėkoju tiems, kurie teikia pirmąją pagalbą“, – sako A. Mankutė.
Ji įvardija ir didžiausią galimą klaidą: „Visuomenei pirmiausia norėčiau palinkėti nebijoti, nes didžiausia klaida teikiant pirmąją pagalbą – neteikti pirmosios pagalbos.“
Specialistė įvardija ir kelias situacijas, kuriose pagalba kitam gali būti lemitinga. Pavyzdžiui, jei žmogus kraujuoja, būtina padėti kraujavimą sustabdyti.
„Reikia atskirti gyvybei grėsmingą kraujavimą nuo negrėsmingo. Jei pjūvis gilus, nukraujuoti galima greitai. Tokią mirtį pavadinčiau nesąžininga, o visuomenė, žinodama, ką daryti, gali lengvai padėti kraujuojančiam. Be to, ir pats sau gali suteikti pagalbą, spausdamas kraujuojančią vietą“, – tiegia A. Mankutė.
Pasak jos, norint taisyklingai sustabdyti kraujavimą, patartina mūvėti apsaugines pirštines, kuriomis apsaugosime ir save. Pirmiausia, pabrėžia ji, bet kokiu nelaimės atveju svarbiausia prieš imantis veiksmų išsikviesti greitąją pagalbą – skambinti trumpuoju numeriu 033 arba 112.
„Jeigu kraujas švirkščia ir uždėjus tvarstį, jis kraują sugeria – tai gyvybei grėsmingas kraujavimas. Kol dedatės pirštines, liepkite nukentėjusiąjam spausti kraujuojančią vietą, paklauskite jo, ar jam nesilpna, o jei silpna – pasodinkite. Tuomet virš kraujuojančios vietos apie 5 cm reikia stipriai užveržti turniketu. Turi nustoti kraujuoti, ir, nelikti pulso žemiau kraujuojančios vietos“, – sako gydytoja.
Jei viskas vyksta buitinėmis salygomis ar gamtoje, kraujavimo stabdymui tinka bet kokio švaraus drabužio skiautė, sako A. Mankutė.
„Ją reikėtų dėti ant žaizdos ir stipriai spausti abiem rankomis. Skiautė užveržimui virš žaizdos netinka, tiktų nebent diržas su paminkštinimu. Būtina žinoti, kad pagalbą reikia kviestis kuo greičiau. Kraujavimo stabdymui netinka rankšluosčiai, nes jie į save gali labai daug sugerti. Svarbi kiekviena akimirka, nes kai kuriais atvejais nukraujuoti galima akimirksniu“, – perspėja specialistė.
Tačiau jei kraujavimas vyksta iš pilvo srities, spaudimo metodo taikyti negalima, pabrėžia ji.
Kitas dažnas atvejis – užspringimas. Anot medikės, jei žmogus užsprigsta ir kosėja, pirmiausia reikia jį paskatinti toliau kosėti.
„Kosulys – pats geriausias apsauginis refleksas svetimkūniui pašalinti. Bet jei užspringęs žmogus nustoja kosėti, atsiranda pašaliniai garsai, patariama jam pirmiausia 5 kartus stipriai trenkti į nugarą tarp menčių. Tuomet reikia užspringusį apkabinti iš nugaros, rankas sudėti į kumščius tarp bambos ir duobutės bei atlikti 5 pilvo stumius semiamaisiais judesiais į viršų. Jei esate vieni – skubėkite ieškotis pagalbos“, – pataria A. Mankutė.
Jei įtariate, kad žmogus patyrė stuburo traumą, svarbiausia jo nejudinti – kreiptis profesionalios pagalbos ir jos sulaukti. O jei pamatote nualpusį žmogų ir suprantate, kad jis be sąmonės, reikia šiek tiek pakelti jo kojas, nebandyti jam duoti valgyti ar gerti, sako specialistė.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą ir atlikti širdies paspaudimus – laidos įraše.
Parengė Gertrūda Stripeikytė.