Žurnale „Nature Reviews Cancer“ ką tik pasirodžiusios publikacijos autorius teigia, kad ūminę limfoblastinę leukemiją – dažniausiai vaikams pasireiškiantį vėžį – lemia dviejų žingsnių procesas, rašoma CNN portalo sveikatos rubrikoje.
Pirmas žingsnis – tai prieš gimstant įvykstanti genų mutacija, dėl kurios vaikas patenka į šio tipo leukemijos rizikos grupę. Antras žingsnis – susirgimas tam tikromis infekcinėmis ligomis vėlesniais vaikystės metais, prieš tai daugiausia laiko leidus nuo bakterijų apsaugotoje ir galimybę susirgti infekcija eliminuojančioje aplinkoje.
Kitaip sakant, ūminė limfoblastinė leukemija, paprasčiau – vaikų leukemija, dažniau pasireiškia vaikams, pirmus gyvenimo metus praleidžiantiems namuose, kuriuose stengiamasi palaikyti maksimalią švarą, be to, turintiems minimalų kontaktą su kitais vaikais.
Atlikto tyrimo iniciatorius, Londone veikiančio Vėžio tyrimų instituto profesorius Melas Greavesas, laikosi nuomonės, kad šio vėžio galima išvengti.
Prie šios išvados jis priėjo peržvelgęs daugiau nei tris dešimtmečius jo paties ir kitų mokslininkų vykdytų tyrimų išvadas. Daugiausia dėmesio profesorius skyrė vaikų leukemijos atvejų analizei genetiniu, citologiniu, imunologiniu, epidemiologiniu požiūriu, taip pat bandymams su gyvūnais. M. Greavesas, kaip pats prisipažįsta, ilgai ieškojo atsakymo į klausimą, kodėl iš pažiūros visiškai sveiki vaikai suserga leukemija ir ar įmanoma užkirsti tam kelią.
„Šiose išvadose apibendrinti dešimtmečiais vykdyti tyrimai ir pagaliau pateiktas pakankamai pagrįstas paaiškinimas, kaip išsivysto vaikystėje pasireiškianti leukemija, – teigia mokslininkas, –Tyrimas aiškiai parodė, kad šio tipo vėžį akivaizdžiai lemia biologinės priežastys, be to, įtakos turi ir įvairiausios infekcijos, jei jomis suserga konkretų polinkį turintys vaikai, kurių imuninė sistema tinkamai tam nepasirengusi.“
Vis dėlto šiai nuomonei pritaria ne visi. Jos skeptikai įspėja, kad būtina atlikti nuodugnesnius tyrimus, ir akcentuoja nepaneigiamą higienos svarbą.
Ūminė limfoblastinė leukemija (ALL) – tai dažniausiai nuo kūdikystės iki ketverių metų diagnozuojama kraujo vėžio forma. Šio tipo vėžiu, žinoma, gali susirgti ir vyresni vaikai bei suaugusieji. Ši leukemija išsivysto labai greitai – per kelias dienas arba savaites. Ji pasireiškia kraujyje ir išplinta į kitas organizmo sritis, kaip antai limfmazgiai, kepenys ir nervų sistema. Pagrindinis šio tipo vėžio gydymo metodas – chemoterapija.
Pastaruoju metu visame pasaulyje užfiksuojama vis daugiau šios ligos atvejų. Atlikus tyrimą pavyko nustatyti, kad 2016 metais visame pasaulyje šia liga sirgo 53 tūkst. asmenų. 2018 metais vien Jungtinėse Valstijose buvo užregistruota maždaug 5 960 naujų susirgimų, o 1 470 atvejų, remiantis organizacijos „American Cancer Society“ pateiktais duomenimis, baigėsi mirtimi. Kaip skelbia „Cancer Research UK“, kasmet šio tipo leukemija diagnozuojama maždaug 810 žmonių Jungtinėje Karalystėje.
Neseniai pasirodžiusioje publikacijoje skelbiama, kad, nepaisant genetinei mutacijai, kaip vienam iš rizikos veiksnių, tenkančio vaidmens, liga pasireiškia tik 1 proc. tokią mutaciją turinčių vaikų. Straipsnio autorius teigia, kad išsivysčiusiose, klestinčiose šalyse susirgimų pasitaiko dažniau, o tai rodo su visuomenės modernėjimu susijusių aplinkybių daromą įtaką.
Anksčiau buvo galima išgirsti tvirtinimų apie galimas ligos sąsajas su elektromagnetinėmis bangomis ir kitais iš aplinkos ateinančiais veiksniais, tačiau M. Greavesas tokias prielaidas atmetė.
Pagrindiniai mokslininko teiginiai sugriauna kai kuriuos labiausiai paplitusius mitus apie leukemijos priežastis, pavyzdžiui, nepagrįstus teiginius, kad ligą paprastai sukelia elektromagnetinių bangų poveikis arba buvimas užterštoje aplinkoje.
M. Greaves įsitikinęs, kad neeliminuojant galimybės užsikrėsti infekcija pirmaisiais gyvenimo metais stiprėja kūdikių imuninė sistema. Taip ji tarsi parengiama ateityje gresiančioms infekcijoms. Tačiau jei vaikas su įgimta genetine mutacija infekciją pasigauna vėliau ir neturi jokio pirminio pasirengimo, rizika susirgti leukemija padidėja.
Demografiniai tyrimai parodė, kad ankstyvas, dar kūdikystėje įvykstantis susidūrimas su infekcijomis, įmanomas, kai vaikas tam tikrą laiką paliekamas priežiūros įstaigose arba maitinamas krūtimi, gali užkirsti kelią ALL kaip imuninę sistemą stiprinantis veiksnys, rašoma publikacijoje.
M. Greavesas pabrėžia, kad infekcija gali būti tik ALL priežastis. Kitų tipų leukemijos, įskaitant kūdikių leukemiją ir ūminę mielogeninę leukemiją, veikiausiai pavaldžios kitokiems priežasčių modeliams.
„Vaikystės leukemijos prevencija padarytų didžiulę įtaką vaikams ir jų šeimoms tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitose pasaulio šalyse“, – sakė Londone veikiančio Vėžio tyrimų instituto direktorius Paulas Workmanas.
Vis dėlto ne visi specialistai puoselėja tokius šviesius lūkesčius. Jie tvirtina, kad labiausiai ALL pasireiškimą lemia genetika ir grynas atsitiktinumas.
„Jei sugebėtume užkirsti kelią šio tipo leukemijai, žinoma, galėtume tik pasidžiaugti, bet pirmiausia dar reikia atsakyti į galybę klausimų, atlikti išsamius laboratorinius tyrimus ir tik tada be išlygų tvirtinti, kad tokia perspektyva reali“, – sakė kraujo vėžio tyrimus finansuojančios labdaros organizacijos „Bloodwise“ direktorius Alasdairas Rankinas.
„Sąsajos su kokia nors konkrečia infekcija kol kas neįrodytos, – sakė konsultantė vaikų onkologinių susirgimų klausimais Donna Lancaster iš Nacionalinės sveikatos tarnybos finansuojamos „Royal Marsden“ ligoninės. – Pateiktos išvados turi būti patvirtintos išsamesniais tyrimais, be to, užsikrėsti infekcija palankias sąlygas reikia sudaryti atsižvelgiant į infekcijos keliamą riziką.“
Sheena Cruickshank iš Didžiosios Britanijos imunologų asociacijos taip pat akcentavo infekcijų keliamą riziką ir pabrėžė nepaneigiamą higienos ir saugios aplinkos svarbą.
„Svarbu nepamiršti, kad infekcijos kūdikiams gali būti labai pavojingos, nes jų imuninė sistema dar nesusiformavusi“, – nurodė Sh. Cruickshank ir pridūrė, kad tėvai neturėtų suskubti imtis kokių nors veiksmų, susipažinę su šiuo nauju požiūriu.
Atliktas tyrimas galbūt galėtų padėti pasistūmėti aiškinantis efektyvias prevencines priemones, tačiau Charlesas Swantonas iš organizacijos „Cancer Research UK“ nurodo, kad įvardytų priežasčių ir prevencijos metodų dar negalima laikyti patvirtintais.
„Šis tyrimas pateikia šiokių tokių įžvalgų apie galimas šio tipo kraujo vėžio priežastis. Kalbama apie sudėtingus genų derinius, o kaip išeitis siūlomas ankstyvas kontaktas su mikrobais, – sakė Ch. Swantonas. – Vis dėlto norime, kad visi tėvai, auginantys leukemija sergančius arba jau persirgusius vaikus, suprastų, jog kol kas nežinome nieko, ką būtų buvę galima padaryti, kad ligos būtų išvengta.“