Atsiminkite perkaitimo ir šilumos smūgio simptomus
Pasak gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, pokyčiai visada sukelia stresą organizmui – lygiai taip pat ir didelis karštis. Ypač tai pavojinga žmonėms, kuriems prie pokyčių prisitaikyti sunkiau: vaikams ir vyresniems žmonėms. Be to, karštį sunku toleruoti tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų, didelį antsvorį, lėtinių ligų.
Esant aukštai temperatūrai širdis turi dirbti intensyviau, kad galėtų pumpuoti kraują į odos paviršių ir taip atvėsinti organizmą. Tai gali apsunkinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Per didelis prakaitavimas ir nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų, natrio, kalio ir kitų disbalansą, kurie yra labai svarbūs tinkamam ląstelių funkcionavimui, gali padažnėti širdies permušimai, atsirasti kitų ritmo sutrikimų.
Karščio bangų metu, palyginti su dienomis, kai temperatūra normali, bendras mirtingumas padidėja 10–20 proc. Be to, stebėsenos tyrimų metu nustatyta, kad per karščio bangas mirtingumas dėl karščio ypač padidėjo vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje – net iki 22 proc. Mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų padidėjima maždaug 15–26 proc.
Vienas svarbiausių patarimų karštu metu – gerti daug skysčių. Pasak gydytojo, geriausia gerti tiesiog paprastą ar mineralinį vandenį, o saldžius gazuotus gėrimus patraukti į šalį.
„Gausaus sulčių ir saldintų gėrimų vartojimo reikėtų vengti, nes juose daug gliukozės. Minimali vandens norma per dieną žmogui yra ūgis metrais padauginti iš 10. Karštą dieną, kaip dabar, ta norma gali didėti kartais, priklausomai nuo to, kiek žmogus prakaituoja ir kokia veikla užsiima. Taip pat reikėtų stebėti, kad nebūtų perkaitimo arba šilumos smūgio simptomų“, – sakė R. Šerpytis.
Perkaitimo metu žmogus dar sugeba palaikyti normalią organizmo temperatūrą, nors gali pasireikšti itin nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, padidėjęs prakaitavimas, šalta oda, padidėjęs pulsas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas.
Pajutus perkaitimo simptomus, reikėtų kuo skubiau išeiti į vėsią patalpą, dėvėti laisvus drabužius, mažais gurkšneliais gerti vandenį, užsidėti šlapią rankšluostį ant kaklo, kaktos, kojų, išsimaudyti vandenyje ar po vėsiu dušu.
Kai organizmas nebesugeba efektyviai kontroliuoti kūno temperatūros, įvyksta šilumos smūgis – kūno temperatūra pakyla virš 40 laipsnių, oda tampa karšta ir sausa, pulsas dažnas, atsiranda dažnas kvėpavimas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, gali pasireikšti net ir sąmonės sutrikimai (sumišimas, susijaudinimas, dirglumas, pasimetimas vietoje ir laike ar net sąmonės netekimas). Tokiu atveju reikėtų kviesti greitąją pagalbą bei, kol ji atvyks, patiems vėsinti kūną: pasitraukti į vėsią vietą, žmogų paguldyti, nuimti spaudžiančius drabužius, duoti gerti vėsaus vandens.
Dažniau įvyksta insultas ir infarktas
Karštomis dienomis mirtingumas dėl kardiovaskulinių ligų yra didesnis nei įprastai. Pasak gydytojo, dažnai taip įvyksta dėl dehidratacijos ir per mažai geriamo vandens. Dėl to širdies pulso dažnis padidėja, organizmas dėl didelio karščio gamina daugiau streso hormonų, padidėja kraujo klampumas.
„Kai geriama per mažai vandens, kraujas sutirštėja, tada kyla didesnė rizika susiformuoti krešuliams. Jie gali susiformuoti ir venose, ir širdyje“, – kalbėjo pašnekovas.
Vasarą dažnai skundžiamasi ir didesniu kojų tinimu. Tai susiję su nuo karščio išsiplėtusiomis kraujagyslėmis, ypač, kai žmogus daug sėdi arba stovi vienoje vietoje.
„Kas galėtų padėti – tai judesys, pasivaikščiojimas. Taip pat kojas galima laikyti pakeltas, ne visą laiką nuleistas, nebūti vienoje pozicijoje ilgesnį laiką“, – sakė R. Šerpytis.
Per karštį reikia stebėti ne tik save, bet ir vyresnius žmones bei vaikus, priminti jiems gerti vandenį, paklausti, kaip jaučiasi.
„Jei žmogus pradeda elgtis nenatūraliai, jam pradeda skaudėti galvą, pykinti, reikia atkreipti dėmesį, pamatuoti temperatūrą. Kai temperatūra dar normali, bet simptomai jau atsiradę, žmogus yra perkaitęs. Tokiu atveju galima bandyti gydytis namuose, užsidėti šaltus kompresus, gerti vandenį“, – kalbėjo gydytojas kardiologas.
Kai įvyksta šilumos smūgis ir kūno temperatūra pakyla virš 40 laipsnių, reikia kviesti greitąją pagalbą.
Gydytojas primena svarbiausias rekomendacijas:
1. Gerkite pakankamai vandens, net jei nejaučiate didelio troškulio;
2. Venkite didelio kiekio kofeino ir alkoholio, nes tai gali padidinti dehidrataciją;
3. Valgykite lengvesnį maistą mažesnėmis porcijomis;
4. Dėvėkite šviesius, lengvus, laisvus drabužius;
5. Paskambinkite vyresniems šeimos nariams, paklauskite, kaip jiems sekasi;
6. Venkite būti lauke karščiausiu dienos metu;
7. Nepalikite vaikų, augintinių automobiliuose.
Nepersitenkite su kondicionieriumi
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė laidoje „Delfi diena“ pasakojo, kad tokiomis karštomis dienomis eiti į lauką reikėtų tik ryte ir vėlai vakare. Jei reikia išeiti į lauką, būtinai su savimi pasiimti vandens.
„Vandens su savimi reikėtų turėti visą dieną, net ir būnant patalpose, ir gurkšnoti jį po truputį, kad organizmas visą laiką gautų pakankamą, o gal net ir šiek tiek didesnį kiekį skysčių. Paprastą vandenį reikėtų kartais keisti mineraliniu. Taip pat nereikia gerti per daug saldžių gėrimų, nes jie nepadeda atsigaivinti“, – sakė J. Dūdienė.
Visgi ir su vėsinimosi priemonėmis reikia turėti saiką. Gydytoja griežtai nepataria kondicionierių nustatyti žemai temperatūrai, pavyzdžiui, dabartiniu metu – 18 laipsnių. Toks temperatūrų skirtumas jau sukelia grėsmę sveikatai.
„Gerklės uždegimai, perštėjimai, vėliau gali pasireikšti net visiškas balso netekimas. Saugi kondicionieriaus temperatūra yra 5 laipsniais mažesnė nei lauko temperatūra“, – kalbėjo gydytoja.
Langus atverti reikėtų tik jau atvėsus orui, o dienos metu užverti ir uždengti.
Dar vienas itin žalingas atsigaivinimo būdas – šuolis į vandenį.
„Žmonės, poilsiaudami prie ežerų, kur yra liepteliai, nutaria staiga atsigaivinti ir šokti į vandenį nuo liepto, nežinodami, koks yra dugnas. Ypač dabar, kai dėl karščio vandens ir taip sumažėja. Tokiu atveju galime taip sau pakenkti, kad žmogus liks nebevaldydamas galūnių visą gyvenimą“, – sakė J. Dūdienė.
Perkaitus nelįskite į ledinį dušą
Karštomis dienomis reikėtų vengti ir riebaus, sunkiai virškinamo maisto.
„Nebūtina valgyti ir mėsos, jei kelias dienas be jos pagyvensime, tikrai nuo to blogiau nebus. Geriausia rinktis daržoves, jogurtą, uogas. Tie patys šaltibarščiai puikiai pasotins, bet neapkraus organizmo. Vaisiais reikėtų nepiktnaudžiauti tiems, kurie turi problemų su cukrumi. Visgi yra pakankamai vandeningų vaisių, pasirinkite, kas jums skanu. Nepersivalgykime ledų, jie riebūs“, – kalbėjo pašnekovė.
Patyrus perkaitimą, jį, pasak gydytojos, galima atpažinti iš odos – ji būna prakaituota, bet šalta, išblyškusi, nemalonus, padažnėjęs pulsas. Tokius perkaitimo simptomus jaučiant reikia eiti į vėsesnę patalpą, užsidėti drėgną rankšluostį, nueiti į drungą dušą, tačiau nedėti ant savęs ledo, nelįsti į ledinį dušą. Taip pat po truputį gerti vandenį. Po kelių valandų savijauta turėtų pagerėti.
Kai įvyksta šilumos smūgis, oda būna ne išblykškusi, bet raudona, kūnas sausas, atsiranda stiprus galvos skausmas, temperatūra aukšta.