Šiuo prieššventiniu periodu nesinori pamokslauti apie perteklinio pridėtinio cukraus žalą jaunam organizmui. Visi puikiausiai žinome neigiamas pasekmes (dantų ėduonis, cukrinis diabetas, nutukimas). Saldaus skonio maistas gali ir turėtų būti jūsų vaiko mitybos dalis: įprastomis dienomis natūralių cukrų pavidalu – vaisiai, pieno produktai, rečiau (idealiausia iki 3 kartų per savaitę, 1 kartą per dieną) pridėtinio cukraus pavidalu, o ypatingais atvejais, kaip Kalėdos, Naujieji metai, gimtadieniai, jų kiekis gali būti šiek tiek didesnis.
Štai keletas patarimų, kurie jums galėtų būti aktualūs:
– Neturėtų būti akcentuojami draudimai, kad tai blogas maistas. Ir ši taisyklė galioja kalbant ne tik apie saldumynus. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems draudžiama vartoti nesveiką maistą, kai tik turi galimybę, suvalgo jo daugiau ir yra didesnio svorio;
– Saldumynai tik po pagrindinio valgymo. Nieko tokio, kad šventiniu periodu jie bus kad ir 3 kartus per dieną neribotu kiekiu. Taip, taip! Daugelis galite įvertinti pasiūlymą nepatikimai. Tačiau po pagrindinio valgymo vaikai suvalgys daug mažiau deserto, negu suvalgant jį kaip užkandį. Sąlyga: pagrindiniai patiekalai neturi turėti pridėtinio cukraus, gėrimui – tik vanduo arba nesaldinti gėrimai – arbata, pienas;
– Saldų maistą privaloma valgyti sėdint prie stalo;
– Valgymas turi būti malonus procesas;
– Malonumo pastiprinimui sukurkite ramią aplinką: jokių trukdžių, tokių kaip televizorius ar planšetė. Lėtinkite valgymo procesą – pasimėgaukite desertu kaip įmanoma ilgiau, pajauskite, kaip jis tirpsta burnoje;
– Mokykite vaikus atrasti ne tik saldėsio natą deserte, bet ir kitų skonių. Suvalgytas saldainis žiūrint televizorių, žaidžiant ar užsiėmus kokia nors kita veikla liks nepastebėtas, o ranka automatiškai sieks kito;
– Puiku, jei tai bus namų gamybos desertas. Daugumoje receptų galime mažinti cukraus kiekį iki trečdalio ar per pusę, ir dar geriau, jei gaminama kartu su vaikais. Užsiėmimas, atitraukiantis vaikus nuo televizoriaus, planšetės ir kitų šiuolaikinių prietaisų. Neįkainojama patirtis, galinti persiduoti iš kartos į kartą. O ypač, jei tas desertas vienas iš tradicinių senovinių patiekalų;
– Neutralizuoti cukraus poveikį dantims – raginkime vaikus išsivalyti dantukus.
Ką gi daryti su saldžiomis dovanomis?
– Pirmiausia, apgalvokime, kaip galėtume pasakyti „ne“ cukrinėms dovanoms: galbūt pasakyti, kad labai vertinate dovanas ir dovanojančio žmogaus meilę, bet ne cukraus išraiška? O gal sudaryti saldumynų sąrašą, kurie galėtų būti, pavyzdžiui, riešutai šokolade, juodas šokoladas, pieniškas šokoladas su riešutais?
Na, o jei jau susirinko nemažas kiekis – revizuokite: išrinkite kokybiškiausius skanumynus, į kurių sudėtį įeina kakavos milteliai, kakavos sviestas, su sumažintu cukraus kiekiu arba be jo, su trumpu ingredientų sąrašu. Atidėkime ir padėkime ten, kur akis neužkliūtų. Karameles, limpančias prie dantų, kad vos praversi burną, saldumynus, su ilgu sudedamųjų dalių sąrašu, meskime šalin. Na, o jeigu nepavyko įgyvendinti visų ar bent kelių išvardintų punktų, nesigraužkime. Kaltė – ne švenčių prieskonis.
P.S. patarimai skirti tėvams/globėjams, auginantiems vaikus nuo 2 metų. Iki 2 metų vaikams nėra duodamas maistas su pridėtiniu cukrumi.
Rekomenduojama neviršyti 6 arbatinių šaukštelių cukraus per dieną – 25 g.