Dažnam skauda nugarą
Kas trečias gydytojo-neurologo pacientas skundžiasi nugaros skausmais. Stuburas yra pagrindinė atraminė ašis, jungianti visą skeletą, todėl jo skausmas dažnai kelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą.
Išsivysčiusiose šalyse kasmet daugėja nugaros pažeidimų. Be to, stuburo išvarža suserga vis jaunesni žmonės. Gydytojas neurologas S.Vaidelis, su stuburo skausmų kamuojamais pacientais susiduriantis jau tris dešimtis metų, perspėjo: „Reikėtų neužmigti ant laurų ir negalvoti, kad kol esi jaunas, tau nieko neatsitiks. Jei vaiko ar jaunuolio stuburas krypsta, po aštuoniolikos metų jau nieko nepadarysi, galima tik prilaikyti, pristabdyti iškrypimo stadiją.“
Tarpslankstelinių sąnarių sužeidimų gali atsirasti bet kurioje stuburo vietoje, dažniausiai – apatinėje nugaros dalyje ir kaklo srityje, kur tarpslanksteliniai sąnariai turi išlaikyti ypač didelius sukamąją jėgą bei tempimą. „Jei pažeidimas yra apatinėje nugaros dalyje, galite jausti skausmą sėdmenyse, klubų srityje ar kojose. Išniręs kaklo tarpslankstelinis sąnarys sukels skausmą ir apribos galvos judesius. Tai yra viena iš kreivakaklystės priežasčių“, – aiškino manualinės terapijos specialistas S.Vaidelis.
Negalavimai užklupo staiga
Stuburo skausmo priežastis išvardyti gana sudėtinga. Dažnai skausmas užklumpa tik tada, kai tų priežasčių susikaupia daugiau. Stuburo skausmų gali atsirasti ne tik dėl netaisyklingos laikysenos, per mažo fizinio krūvio nugaros raumenims, išvaržų, traumų, bet ir dėl streso ar psichologinių sutrikimų. Daugelis mokslininkų pripažino, kad yra emocinės būsenos ir stuburo skausmo ryšys. Nugarą gali skaudėti patyrus stresą, psichologinę traumą, sergant depresija ar dirbant nemielą darbą.
Kaunietė Ernesta Adomaitienė pasakojo, kad jai negalavimai prasidėjo staiga, po brolio netekties.
„Būdavo silpna, lyg širdis stodavo. Grįžusi po darbo eidavau tiesiai į lovą, nes nepasukdavau sprando. Kiti gydytojai įtarė net išsėtinę sklerozę“, – pasakojo moteris. Apsilankius pas gydytoją jai buvo diagnozuota osteochondrozė. Pažįstamos paskatinta E.Adomaitienė kreipėsi į manualinės terapijos specialistą. Moteris pasakojo, kad po „sprando laužymo“ procedūrų ji pasijuto geriau, skausmas nebekamavo. Daugelį neįsisenėjusių problemų galima išspręsti masažuojant, atliekant manualinę terapiją ir fizinius pratimus.
Dainavos policijos komisariato vyresnysis komisaras Saulius Karosevičius pasakojo, kad po atostogų pajuto keistai nutirpusį pirštą: „Nejautra ėjo į dešiniąją plaštaką. Nustebau, nes buvau pailsėjęs, ką tik grįžęs iš atostogų.“ Ilgai nelaukęs vyras kreipėsi į gydytoją, kur jam buvo rekomenduotos manualinės terapijos procedūros. S.Karosevičius anksčiau nebuvo susidūręs su šia terapija, todėl ji jam pasirodė įdomi. „Procedūros kiek skausmingos, bet įmanoma iškęsti be nuskausminamųjų“, – teigė vyras.
Priežastys – įvairios
Pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys veiksniai, kodėl suskausta nugarą, yra netinkamas gyvenimo būdas: sėdimasis darbas, pasyvus poilsis. Deja, dauguma su nugaros skausmais susidūrusių žmonių pripažįsta, kad pasiryžimas keisti gyvenseną išgaruoja po pusmečio, kai gyvenimo rutina vėl įsuka į savo smagratį.
„Juosmens problemų turi vairuotojai, kurie nepasimankštins atsisėdę, o stuburą nuolat kala, nesvarbu, kokio minkštumo automobilį vairuotų. Siuvėjoms, manikiūro meistrėms ir nuolat sėdintiems prie kompiuterio prasideda kaklo problemos, nes jis visąlaik įtemptas. Ne ką lengviau ir kirpėjoms, kurios dirba iškeltomis rankomis, – vardijo gydytojas S. Vaidelis. – Dėl ilgalaikės statinės padėties kyla problemų. Žmonės mano, kad nedirba nieko sunkaus, jei sėdi prie kompiuterio. Tai – irgi įtemptas darbas, kur apkraunama ne tik smegenys, bet ir kaklas, pečių lankas.“
Ne tik nejudrumas, bet ir per daug sunkus kasdienis fizinis darbas, ypač moterims, garantuoja stuburo pokyčius, sukeliančius skausmų ir negalavimų. Saldumynais prekiaujančios įmonės direktorė Alla Krivickienė pasakojo, kad jai kasdien tenka nešioti sunkias dėžes. „Tampau didelius svorius, todėl sąnariams tenka didelė apkrova. Taip pat nuolat dirbu stovimąjį darbą“, – teigė pašnekovė.
Yra begalė priežasčių, kodėl gali suskausti nugarą. Pavyzdžiui, skausmą juosmens srityje gali sukelti inkstų ar gimdos, prostatos ar net žarnyno ligos. O kur dar degeneraciniai procesai, neurologiniai susirgimai ir daug kitų priežasčių, kurių nustatyti patys nesame pajėgūs.
Išvarža = operacija?
Nugaros skausmas yra tik simptomas, bet ne liga. Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių: kartais nežymių, o kartais komplikuotų ir įsisenėjusių. Pavyzdžiui, daugeliui girdėta tarpslankstelinio disko išvarža formuojasi ilgai. „Kad diskas plyštų, jis turi būti ilgai traumuojamas, kaulų ir raumenų sistemoje ilgą laiką turi vyrauti raumenų disbalansas. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje yra išvarža, galimi įvairūs simptomai: nuo didelių skausmų iki visiško jų nebuvimo, galimas jutimo ar judėjimo sutrikimas“, – sakė neurologas S.Vaidelis. Gydytojas pasakojo, kad pacientai dažniausiai skundžiasi juosmens, kaklo ir menčių srities skausmais. Skausmas taip pat gali plisti į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, rankas, kojas ar sėdmenis.
Jei ligonis kreipsis laiku, operacijos bus galima išvengti, o savijautą pagerins gydomoji mankšta, fizioterapija, stuburo tempimas ar manualinė terapija. „Osteopatija ir manualinė terapija – tai gydymas, kurį gydytojas atlieka savo rankomis. Manualinė terapija dažnai padeda išvengti brangiai kainuojančių operacijų. Pagrindinė šios terapijos koncepcija glūdi žmogaus kūno vientisumo sąvokoje. Tai reiškia, kad organizmas nefunkcionuoja atskiromis dalimis, o veikia harmoningai, kaip vientisa tobula sistema“, – teigė Šilainių poliklinikoje dirbantis neurologas.
S.Vaidelio pacientė A. Krivickienė pasakojo, kad po gydytojų diagnozės netikėjo, jog apsieis be operacijos: „Man nustatė slankstelių kompresiją, įtarė stuburo išvaržą. Sunkiai tikėjau, kad pavyks išvengti operacinės.“ Tačiau vos po kelių manualinės terapijos seansų moteris suprato, kad skausmai dingo. Moteriai buvo skirta ir kompiuterizuota terapija stuburui tempti. „Keturis kartus man tempė stuburą tada dar visai nauju aparatu. Gydytojas S.Vaidelis prižiūrėjo, nes buvau tik antroji pacientė – bandomasis triušis“, – juokavo A. Krivickienė. Po šių procedūrų moteris teigė užmiršusi gydytojus ketveriems metams. „Juk kada einama pas gydytoją? Kai būna blogai, kaip ir į Dievo namus – ten dažniausiai lankomės tik tada, kai užklumpa bėda“, – filosofavo ji.
Sudėtingą įrangą, skirtą stuburui tempti, Šilainių poliklinika įsigijo prieš ketverius metus. Vienas iš aparatų yra skirtas juosmens srities tarpslankstelinių diskų dekompresijai ir stuburui tempti, kitas – tą pačią procedūrą atlieka kaklo srities tarpslanksteliniams diskams. Šis aparatas dar taiko ir lazerio terapiją – tirpdo druskų ataugas. Tokią įrangą turi tik Kauno Šilainių poliklinika ir Palangoje esanti „Lino“ sanatorija.
Gydytojas S. Vaidelis patarė, kaip išvengti stuburo skausmų
Būtų idealu, jei darbe turėtumėte ergonomišką stalą, kuris būtų kilnojamas ir leistų jums keisti padėtį. Jei tokio stalo neturite, dažniau pajudėkite. Dirbantys prie kompiuterio kas valandą turėtų daryti penkiolikos minučių pertrauką, per kurią būtų itin pravartu pasivaikščioti ir pasimankštinti.
Sėdėsena yra itin svarbi mūsų stuburo ir viso kūno sveikatai. „Kompiuterininkai mėgsta vos ne gulėdami dirbti – kas, kad patogu, kojos nepavargę, bet rankos ir pečiai pertempti“, – tokią darbo pozą kritikavo gydytojas S.Vaidelis. Manualinės terapijos specialistas pastebėjo, kad daug laiko prie kompiuterio praleidžiantiems žmonėms dažniausiai skauda ne dešiniąją, o kairiąją ranką. „Nes dešinioji dirba, o kairioji – pakišta po stalu, koja pakišta po „uodega“, todėl stuburas persikreipęs. Stuburas – vientisas objektas: jei vienoje vietoje problema, kenčia viskas“, – priminė neurologas.
Mūsų kūno padėtis ilsintis taip pat gali lemti stuburo negalavimus. Svarbu ne tik geras čiužinys, bet ir tinkama pagalvė. „Jei ji – didelė kaip lagaminas, žmogui gulint ant šono užsispaudžia kur nereikia. Tokią reikėtų atiduoti priešui“, – juokauja stuburo problemų specialistas S.Vaidelis. Pagalvė turėtų būti nedidelė, kad tilptų po kaklu ir, gulint ant šono, padėtų kaklą išlaikyti vienoje linijoje su stuburu.
Mūsų atraminė ašis – stuburas
Stuburas yra sudarytas iš 33 slankstelių, kurie tęsiasi nuo kaukolės pamato iki lanko pavidalo dubens kaulų, per kuriuos stuburas susijungia su kojomis.
7 kaklo slanksteliai leidžia judinti galvą ir kaklą.
12 krūtinės slankstelių sudaro galimybę sukioti liemenį, prie jų prisitvirtinę šonkauliai.
5 juosmens slanksteliai leidžia lankstytis ir sukiotis. Suaugę ir sukaulėję kryžkaulio slanksteliai yra tvirta stuburo atrama, kuria jis susijungia su dubens kaulais.
4 suaugę stuburgalio slanksteliai – buvusios uodegos rudimentas.
Žmogaus stuburas turi 23 tarpslankstelinius diskus. Tai – elastingas intarpas, jungiantis gretimus stuburo slankstelius. Slegiant stuburą, diskas gali suplokštėti ir vėl grįžti į pradinę padėtį. Atsikėlęs ryte žmogus būna 2 centimetrais aukštesnis nei vakare, nes per naktį diskai susigrąžina prarastą skystį.
Stuburas turi 149 jungtis: tarpusavyje jungiančias stuburo slankstelius ir tas, kurios jungia kitas griaučių dalis.
„Žmonės mano, kad nedirba nieko sunkaus, jei sėdi prie kompiuterio. Tai – irgi įtemptas darbas.“ S.Vaidelis.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotraukos
Neurologas S.Vaidelis yra puikus specialistas ir dėmesingas gydytojas, todėl jį vertina pacientai.
Stuburui tempti naudojamą kompiuterizuotą aparatūrą Kaune yra įsigijusi tik Šilainių poliklinika.