Po kojos operacijos silpnai besijaučiančią išsiuntė atgal į slaugos namus
„Globos ir slaugos namuose gyvenusi mano sesuo Adelė griuvo su vežimėliu ir susilaužė koją – pasakojo Julija. – Su greitąja pagalba ją išvežė į ligoninę Vilniuje ir paguldė į Ortopedijos skyrių. Paaiškėjo, kad lūžusi dešinė koja, blauzda, ją sugipsavo ir paaiškino, kad reikės atlikti operaciją. Medikai informavo, kad pacientę keturias dienas pastiprins lašinėmis, juolab, kad čia pat – savaitgalis, o tuomet pirmadienį operuos.“
Po operacijos pacientė ligoninėje išgulėjo 12 dienų. Sesers teigimu, jautėsi silpniau – jėgų buvo mažai, sunkiai valgė.
„Pati valgyti negalėjo, ją maitino, dirbtinį maitinimą buvo pastatę. Jos sūnus buvo nuvažiavęs, prašė – jei tokia situacija, perkelkite į vidaus ligų skyrių. Atsakė – nėra tokio įstatymo, dabar turime išrašyti, jei turite problemų, kreipkitės kitur. Sūnus sako – dabar išrašysite, o po dienos ar dviejų vėl atveš, jei jos tokia savijauta. Po tos operacijos, – kai dėjo gipsą, davė narkozę, darė operaciją, vėl davė narkozę, senyvo amžiaus žmogų narkozės juk paveikia, – savijauta pablogėjo“, – minėjo Julija.
Kraujo tyrimai parodė uždegimą
„Išrašytą iš Ortopedijos skyriaus seserį parvežė į globos ir slaugos namus. Aš ten laukiau, norėjau savaitę pagloboti. Parvykusi ji jautėsi silpnai. Tiksliai nežinau, ar ligoninėje darė kokius nors tyrimus, ar ne. Ji sunkiai rydavo, lyg seilės burnoje susikaupia. Sakau globos namų slaugytojai, ar nebūtų galima padaryti kraujo tyrimo, pasižiūrėti, bet nieko konkretaus tada nenutarėme. Pasiūlė perkelti į pirmą aukštą, sakau, palaukime kokią savaitę, gal atsistatys sveikata, o naujoje aplinkoje jai bus stresas“, – pasakojo, kaip rūpinosi seserimi „Delfi“ pašnekovė.
„Kitą rytą 9.30 val. pavalgėme pusryčius, atėjo slaugytoja ir sako – gauti kraujo tyrimo atsakymai, rodo uždegimą. Slaugytojai pasiūlė kviesti greitąją pagalbą ir vežti į ligoninę. Aš pritariau, juk akivaizdu – čia jos neišgydysime“, – tęsė moteris.
Dvi rentgenogramos per dieną
Julija pasakojo, kad su greitosios pagalbos automobiliu nuvyko į Lazdynų ligoninės priėmimo skyrių, apie 10.45 val., o palatą gavo tik vakare – prieš 19 val.
Įtardami skeveldrą lūžio vietoje, medikai nurodė atlikti rentgenogramą. Tiesa, paaiškėjo, kad įtarimai neturėjo pagrindo.
Pacientę priėmusi gydytoja pasitikslino, ar ji sirgusi plaučių uždegimu, ar turėjusi širdies problemų: „Atsakiau – labai didelių problemų savo gyvenime neturėjusi, išskyrus slogą ar gripą. Gydytoja nurodė atlikti širdies kardiogramą, peršviesti plaučius, pilvo echoskopiją, padaryti šlapimo tyrimą.“
Rentgeno kabinete, kuriame darė kojos rentgenogramą, specialistė nusistebėjo, kad tądien pacientė čia jau buvo. Adelė paaiškino: „Buvome kojos rentgenogramos, o dabar reikia plaučių rentgenogramos. Ji tik gūžtelėjo pečiais. Na, man irgi nelabai patikto, kad dvi rentgenogramos daromos per vieną dieną.“
Plaučių uždegimas ir koronavirusas
Po atliktų tyrimų buvo konstatuota – moteris serga virusiniu plaučių uždegimu. Julijai diagnozė sukėlė nuostabą – juk slaugos namuose sesuo spėjo pernakvoti tik vieną naktį.
Po dienos artimieji sužinojo, kad Adelei dar ir COVID-19. Vėl ištiko nuostaba – ji buvo skiepyta keturis kartus, niekas iš šeimos narių nesirgo.
„Atėjusi apžiūrėti pacientės gydytoja paėmė už rankos – sesuo nereagavo. Paaiškinau, kad ji prastai girdi, o klausos aparato tuo metu nebuvo įsistačiusi. Gydytoja pareiškė: „Ko jūs norite? Ji jau miršta.“ Įsivaizduokite, kaip turėtų jaustis artimas žmogus, girdėdamas tokius žodžius. Atsakiau – ne, gydytoja, vakar visą dieną darėme paskirtus tyrimus, ji išvargo, nevalgiusi, paskui dar perkėlė į kitą palatą – sergančiam žmogui tai didelis stresas. Dar po dienos atėjusi gydytoja pati pripažino, kad ligonei iš tiesų buvo stresas ir patikino, kad ji nemiršta“, – teigė Julija.
Ligoninėje – bakterinė pneumonija ir mažakraujystė
Moteris buvo stipriai nusilpusi, todėl pati nevalgė.
„Paprašiau dirbtinio maitinimo [enterinis maitinimas – specialiai paruošto maistinių medžiagų mišinio tiekimas per nosį įvestu zondu į virškinamąjį traktą]. Beje, kol gulėjo Ortopedijos skyriuje taip ir maitino. Viena iš budinčių gydytojų mane patikino: „Ji maitinama tris kartus per dieną.“ Suabejojau – sesuo nusilpusi, net kilo minčių – gal nė vandens nepaduoda. Dar kartą paprašiau dirbtinio maitinimo. Tą dieną nereagavo į prašymą, po dienos dar kartą paprašiau nemarinti ligonės badu. Išgirdau atsakymą: „Buvau žadėjusi skirti enterinį maitinimą, bet pažiūrėjau – žmogus baigiasi, pamaniau – kam dar kankinti.“ Tačiau nepasidaviau, pasakiau, jausime sąžinės graužatį, kad ji mirs ne nuo ligos, o nuo bado. Vis dėlto enterinis maitinimas sukėlė abejonių – sunerimau, ar nepritrūks baltymų, riebalų, ar nenusilps imuninė sistema. Mane nuramino, kad sesers labai tvirta širdis ir sveiki inkstai, turėtų viskas būti gerai“, – tęsė pasakojimą moteris.
Po trijų ar keturių dienų, pacientei pasveikus nuo koronaviruso ir virusinio plaučių uždegimo, atlikti tyrimai parodė naują ligą – bakterinę pneumoniją.
Nustačius bakterinę pneumoniją, medikai, jų teigimu, skyrė stipriausius antibiotikus. Julija pasidalijo su jais nerimastavimu – ar stipriausi antibiotikai nepakenks sveikatai. Jai paaiškino, kad po dienos atliks kraujo tyrimą ir tuomet bus aišku, kokia organizmo būklė.
Po paros atlikus kraujo tyrimą paaiškėjo, kad pacientei – mažakraujystė. Medikai informavo, kad bus atliktas kraujo perpylimas
Po dienos Julija nudžiugo, sužinojusi, kad po kraujo perpylimo hemoglobino rodikliai pagerėjo.
Staigi mirtis
„Po kraujo perpylimo praėjo maždaug dvi dienos ir štai žinia – streikuoja širdis. Negalėjau patikėti – juk dar prieš senelių namus tyrėme sveikatą privačioje medicinos klinikoje, tuomet medikai patikino – širdis visiškai sveika, sesuo „gyvens ilgai, kol širdelė sustos“. Nevalingai į galvą lindo mintys – kaip nutiko, kad dabar, po tų visų procedūrų, ėmė šlubuoti širdis.
Po poros valandų dar paskambinau budinčiai gydytojai ir išgirdau – situacija tokia, kad sesuo mirė. Ką gi, pranešė apie mirtį, paverkiau, pranešiau vaikams. Pasitikslinau, kad ligoninėje kūną laiko tris naktis, na, tiek laukti neketinome. Mano sūnėnas, sesers sūnus nuvažiavo į ligoninę paimti mirties liudijimo“, – prisiminė Julija, kaip netikėtai sužinojo apie sesers mirtį.
Suglumino duomenys mirties liudijime
„Ligoninėje mirties liudijimo įrašų sūnus neanalizavo, ne tas rūpi, kai ašaros rieda dėl artimojo mirties. Praėjus kiek laiko atidžiau perskaitėme, kas parašyta mirties liudijime, o jame nurodyta: „Mirties priežastis – progresuojantis širdies nepakankamumas, progresuojantis kvėpavimo nepakankamumas, hipostazinė pneumonija – nepatikslinta; kita virusų sukelta pneumonija, kitos patikslintos cerebrovaskulinės smegenų kraujagyslių ligos, nepatikslintas didelis baltymų, energetinių medžiagų trūkumas, COVID-19 liga – virusas nustatytas“, – sakė Julija.
„Reikėtų suprasti, – atkreipė dėmesį moteris, – kad sesuo mirė nuo koronaviruso. Viskas nepatikslinta, nenustatyta, gydė, leido stipriausius antibiotikus, be to, širdis, kaip patys gydytojai remdamiesi tyrimais teigė, sveika, inkstai sveiki.
Grįžtant prie pagrindinės diagnozės – koronaviruso, juk pamenu – kaip praėjus trims dienoms po šio viruso diagnozavimo jau sakė nusiimti kaukes atėjusiems lankyti artimiesiems – jokio pavojaus nebėra.“
Mirties liudijimą pasirašiusiai specialistei Julija skambino kelis kartus, deja, prisiskambinti nepavyko.
„Na ir svarbiausias klausimas – ar per paskutines 28 dienas iki mirties buvo atlikta operacija? Praėjus 27 dienoms po kojos operacijos sesuo mirė, tačiau nurodyta, kad operacijos nebuvo. Kodėl toks netikslumas?“ – neatsistebėjo „Delfi“ pašnekovė.
Ūminės būklės gali išsivystyti greitai
RVUL ligoninės atstovai atsiuntė „Delfi“ komentarą raštu, kuriame papasakojo apie pacientės gydymo eigą ir pateikė su juo susijusių paaiškinimų.
„Pirmiausiai, nuoširdžiai užjaučiame pacientės artimuosius ir gimines dėl netekties ir suprantame, kad brangaus žmogaus mirtis sukelia daug skausmo. Tokioje stresinėje situacijoje ne visada pavyksta medikams užduoti norimus klausimus ar įsigilinti į jų pateiktą informaciją, todėl tikimės, kad savo atsakymu išsklaidysime kylančias abejones dėl suteiktų paslaugų.
Moteris į RVUL Skubios pagalbos skyrių buvo pristatyta su lūžusiu blauzdikauliu. Anamnezėje teigiama, kad ji buvo patyrusi traumą dar dvi savaitės prieš kreipimąsi į RVUL, o dieną prieš griuvo antrą kartą. Pačios pacientės teigimu, ji nevaikščiojo jau dvi savaites. Pacientė taip pat turėjo gretutinių ligų. Atlikus operaciją ir baigus aktyvų gydymą Ortopedijos skyriuje, taip pat pasikonsultavus su Terapijos skyriaus specialistais, pacientė buvo išleista į globos namus, kuriuose ir gyveno.
Antrą kartą į ligoninę pacientė pristatyta dėl pakilusios temperatūros. Svarbu paminėti, kad ūminės būklės gali išsivysti greitai, per kelias ar keliolika valandų, nors prieš tai būklė buvo stabili. Dokumentuose užfiksuota, kad ji atvyko apie 12.30 val. Buvo įvertinta pacientės būklė, atlikti diagnostiniai tyrimai ir ji hospitalizuota apie 16.40 val. Įrašų laikai informacinėje sistemoje fiksuojami automatiškai, jų koreguoti techniškai neįmanoma“, – rašoma ligoninės komentare.
Viešose įstaigose egzistuoja rizika užsikrėsti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis
Pasak ligoninės atstovų, pacientei buvo diagnozuota virusinė pneumonija, bakterinė infekcija ir COVID-19: „Kaip nuogąstauja pacientės artimieji, tikėtina, kad šiomis ligomis pacientė galėjo užsikrėsti gydymo įstaigoje. Visose viešose vietose, įskaitant ir ligonines, galima užsikrėsti bet kuriomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nes infekcijos šaltiniu gali būti tiek kiti pacientai, tiek lankytojai, tiek medicinos personalas.“
Pacientei buvo paskirtas gydymas plataus spektro antibiotikais, tikintis geresnio rezultato. Stiprių nuskausminamųjų, kaip teigia artimieji, skirta nebuvo nė karto, o skausmas esant reikalui malšintas paracetamoliu. Tuo pačiu metu buvo skirtas ir enterinis maitinimas, tačiau pacientė zondo netoleravo, jį ištraukdavo. Ligos istorijoje taip pat pažymėta, kad pacientė nesileisdavo apžiūrima gydytojų, nurodoma komentare.
Širdies nepakankamumas buvo diagnozuotas anksčiau
Pacientė širdies nepakankamumu jau sirgo 2023 m. Tai patvirtina tų metų gegužės mėnesio apsilankymo gydymo įstaigoje įraše nurodyta diagnozė. Širdies nepakankamumas dar kartą patvirtintas iš karto po blauzdikaulio operacijos, atlikus ProBNP tyrimą, nurodoma „Delfi“ atsiųstame komentare.
„Deja, nepaisant maksimaliai įdėtų skyriaus komandos pastangų, progresuojant kvėpavimo nepakankamumui dėl pneumonijos, širdies nepakankamumui ir dėl kitų gretutinių ligų, pacientės gyvybės išgelbėti nepavyko“, – nurodė gydymo įstaigos atstovai
Patikslino medicininius terminus
„Paaiškiname, kad mirties liudijime įrašyta mirties priežastis yra hipostazinė pneumonija, kurios sukėlėjas yra nepatikslintas. Medicininiuose dokumentuose žodis „nepatikslinta“ nereiškia, kad nebuvo pneumonijos; jis reiškia, kad laboratorijoje nebuvo nustatytas tikslus pneumonijos sukėlėjas. Greičiausiai medicininių terminų nežinojimas ir sukėlė sumaištį pacientės artimiesiems.
Blauzdikaulio operacijos faktas į mirties liudijimą įrašytas nebuvo dėl žmogiškosios klaidos, dėl kurios apgailestaujame. Jei pacientės artimieji kreipsis į gydymo įstaigą su prašymu pakoreguoti mirties liudijimą ir į jį įtraukti atliktą operaciją, taip ir bus padaryta. Taip pat raginame kreiptis tiesiai į gydymo įstaigą iškilus bet kokiems kitiems klausimams, susijusiems su pacientės ligos istorija“, – nurodė ligoninės atstovai.