Darbe pajuto veriantį peties skausmą
Šiaulietis Vytautas dirba šaltkalviu, kaip pats sako, „tenka ir sunkiai pakilnoti, ir pamojuoti“. Viena dieną darbe petį nudiegė stiprus skausmas, nuo kurio tiesiog „atjungė ranką“. Luktelėjus kelias minutes, skausmas kiek atlėgo, bet toliau dirbant kas kažkiek laiko užeidavo maždaug minutę trunkantis skausmas – toks stiprus, kad vos buvo įmanoma iškęsti.
Vytautas svarstė – galbūt tiesiog pasitempė petį, tad neskubėjo kreiptis į gydytojus ir dar apie dvi savaites ėjo į darbą, kol galiausiai suprato – savijauta tik blogėja, ranką jau darosi sunku pajudinti.
Pirmiausiai jis užsiregistravo pas šeimos gydytoją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – laukti priėmimo laiko su visu skausmu ir nežinia teko dar savaitę. Priėmusi Vytautą ir jį apžiūrėjusi šeimos gydytoja nusistebėjo – kaip jis dar dirbo, kęsdamas tokį fizinį, švelniai tariant, diskomfortą.
Priėmimo skyriuje pagalbos negalėjo suteikti
„Šeimos gydytoja išrašė siuntimą į priėmimą – nes trauma, skausmas. Nuvykau į priėmimo skyrių, pas traumatologą Šiaulių ligoninėje. Gydytoja traumatologė tik skėstelėjo rankomis – į priėmimą galite kreiptis tik per tris dienas po traumos. Pagal nupasakotus simptomus ji įtarė, kad gali būti trūkusi sausgyslė ar plyšęs raumuo“, – pasakojo šiaulietis.
Pagal esamą sistemą sveikatos apsaugos srityje, tęsė jis, „automatiškai dingsta šitas šeimos gydytojos išrašytas siuntimas, o gydytoja traumatologė negali išrašyti siuntimo“.
„Įsivaizduokite – vėl neįmanoma prisiskambinti į šeimos gydytojos kabinetą, vėl lauki, kol ateina laikas tęsti nedarbingumo pažymėjimą, skambini“, – su kartėliu „Delfi“ pasakojo apie savo vizitus pas medikus ir eiles Vytautas, kuriam buvo reikalingas šeimos gydytojos siuntimas pas traumatologą.
Pavyko patekti pas traumatologą Joniškyje
Vytautui patarė neapsiriboti vizito laukimu Šiaulių ligoninėje ir pamėginti pasiskambinti į rajonuose esančias gydymo įstaigas – galbūt ten atsirastų vizito pas traumatologą laikas.
Ir iš tiesų – bandymas buvo sėkmingas: „Tiesiog pasisekė, kad Joniškyje atsirado naujas gydytojas traumatologas, nes visur, kur skambinau, ten būtų reikėję laukti mėnesį, iki dviejų mėnesių. Mane nuvežė į Joniškio ligoninę, ten traumatologas apžiūrėjo ir nurodė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą.“
Magnetinio rezonanso tyrimui – privačioje klinikoje Kaune
Norėdamas atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, vyras pirmiausiai pasiskambino į Šiaulių ligoninę ir išgirdo, kad eilė tyrimui – trys mėnesiai.
Vytautas nesusilaikė nepaskaičiavęs – jei lauktų vizito pas traumatologą Šiaulių ligoninėje ir neieškotų kitų variantų rajonuose, praeitų du mėnesiai, vėliau – tris mėnesius trunkantis magnetinio rezonanso laukimas – „jau būtų penki mėnesiai laukimo su skausmu ir nežinia“.
„Nuo skausmo naktimis pabundu. Galiu gulėti tik ant vieno – dešinio šono, nes sutraumuotas kairys petys. Negana to, netyčia ranką pajudinus pašoku lovoje, baisus skausmas trunka minutę–dvi. Ir taip gyvenu visą tą laiką – miegoti negaliu, nervai įtempti“, – pasakojo vyras, ką teko iškęsti.
Supratęs, kad kelių mėnesių laukimo tiesiog neištvers, Vytautas pasiskambino į privačią gydymo įstaigą, kurioje atliekamą magnetinio rezonanso tyrimą kompensuoja ligonių kasos. Ne viskas taip paprasta – Šiauliuose esančiame privačių klinikų tinklo filiale tyrimo vis tiek tektų laukti mėnesį. Laimė, pavyko užsirašyti tyrimui Kaune – po trijų dienų.
Pagaliau – diagnozė
Atlikęs tyrimą Vytautas vėl pasiskambino į Joniškio ligoninę, kad patektų pas kartą jau konsultavusį gydytoją traumatologą – eilių pas jį, laimė, dar nebuvo.
Joniškio ligoninės gydytojas traumatologas diagnozavo plyšusią sąnario kapsulę ir pasakė – reikalinga artroskopinė operacija. Šis medikas teigė tokio pobūdžio operacijų neatliekantis ir patarė ieškoti kito gydytojo traumatologo. Vytautas apskambino klinikas Vilniuje, Kaune, kituose miestuose – visur eilės pas traumatologus ir operacijos reikėtų laukti du–tris mėnesius.
Gydytojo, kuris atliktų operaciją, paieškos
„Dar plius niekas nežino registratūrose, kuris gydytojas daro operacijas. Įsivaizduokite – kaip registruotis, jei niekas nežino, kuris gydytojas daro artroskopines operacijas. Pagalvokite, jei užsiregistruoji pas traumatologą, o paaiškėja, kad jis nedaro operacijų. Ar tuomet vėl iš naujo tektų stoti į eilę?“ – retoriškai klausė vyras.
Ieškodamas gydytojo, kuris atlieka operacijas, Vytautas vėl skambino į Joniškio ir į Šiaulių ligonines. Jį informavo, kad paskambins ir praneš, kada, kokiai dienai bus priimtas pas gydytoją: „Visur – laukimas, o paskambins tik pranešti, kada gausiu taloną, su kuriuo stojama į eilę.“
Svarstydamas, kur dar kreiptis pagalbos vyras užsiregistravo ir pas patyrusią, seniai dirbančią chirurgę Šiaulių ligoninėje. Medikė įspėjo tiek ilgai nelaukti ir kreiptis į privačias gydymo įstaigas.
„Perskambino „Northway“ medicinos centrus. Ligonių kasos kompensuoja tokias operacijas, tiesa, vizitas pas gydytoją – nuo 60 iki 80 eurų. Man pasakė: „Gydytojas apžiūrės, jei reikės operacijos, atvyksite operacijos dieną, pabūsite naktį, ryte išleisime.“ Už gydytojo priežiūrą ir visas kitas paslaugas tektų sumokėti apie 600 eurų“, – pasakojo šiaulietis ir pridūrė galiausiai užsirašęs operacijai liepos 31 d.
Galutinė diagnozė ir gydymas
„Liepos 29 d. skambina iš Šiaulių ligoninės (matyt, kažkas atšaukė vizitą) ir klausia, ar galiu šiandien 14 val. atvykti pas gydytoją traumatologą, yra vieta“, – tęsė pasakojimą Vytautas.
Gydytoja traumatologė suleido į petį vaistų ir mėnesį laiko nurodė treniruoti ranką, nes ji turi išsilankstyti. Pasak medikės, jei būtų atlikta operacija dabar, su įtvaru tektų vaikščioti šešis mėnesius, o po šitokio laikotarpio vyras rankos nebepajudintų ir nebeišjudintų.
„Įsivaizduokite – jei būčiau laukęs du mėnesius vizito laiko pas gydytoją, jei nebūčiau ieškojęs galimybės patekti anksčiau, paskui – tris mėnesius būčiau laukęs magnetinio rezonanso tyrimo, tuomet – du mėnesius priėmimo pas gydytoją traumatologą. Laukimo – septyni mėnesiai, įsivaizduokite, kas būtų su ranka. Dabar pasakė – viskas yra sulipę, sąnario kapsulėje yra skysčių, o kadangi viskas sulipę, operuodami išdraskysime kapsulę, pridarysime daug bėdų ir bus dar blogiau“, – sakė šiaulietis.
Po gydytojos suleistų vaistų ėmęs treniruoti, judinti petį, Vytautas pasijuto vos geriau ir laukia operacijos, kurią jam paskyrė spalio mėnesį.
Šiaulių ligoninės atstovas priminė, kada kreiptis skubios medicinos pagalbos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantys gydytojas ortopedas traumatologas Martynas Stančikas, paprašytas „Delfi“ pakomentuoti Vytauto atvejį, priminė, ką reikėtų daryti, patyrus traumą.
„Traumą patyręs ir didelį skausmą jaučiantis žmogus turi nedelsiant kreiptis į skubią medicinos pagalbą teikiančią gydymo įstaigą. Ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje būtinoji medicinos pagalba teikiama nedelsiant, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku kelia sunkių komplikacijų grėsmę. Visais kitais atvejais pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje pacientai, patyrę traumą, apžiūrai kviečiami ne pagal kreipimosi laiką, o pagal būklės sunkumą. Pirmiausia pagalba teikiama esant kraujavimui, įtariant lūžius ar kitas gyvybei pavojingas traumas.
Atvykus darbo valandomis traumas patyrę pacientai priimami ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro Skubiosios traumatologijos kabinete. Jei traumą patyrėte po darbo valandų ar švenčių dienomis, pagalbą suteiks Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus aktyvaus gydymo ir stebėjimo salėje dirbantis ortopedas traumatologas. Jus apžiūrėjęs ir gavęs pagal poreikį skirtų tyrimų atsakymus, gydytojas spręs dėl tolesnio gydymo, hospitalizuojant jus į ligoninės stacionarą ar kitą gydymo įstaigą arba tęsiant gydymą ambulatoriškai, prižiūrint jūsų šeimos gydytojui“, – aiškino M. Stančikas.
Gydytojas patikslino – kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas, tačiau delsus dvi savaites trauma tapo lėtinė, todėl ir buvo reikalingas šeimos gydytojos siuntimas ortopedo- traumatologo konsultacijai. Konsultuojantis gydytojas nusprendžia, koks gydymas reikalingas – stacionarinis ar ambulatorinis. Šiauliečiui Vytautui, pabrėžė M. Stančikas, gydytojas skyrė ambulatorinį gydymą ir reabilitaciją – mankštą.
Joniškio ligoninė stengiasi spręsti medikų trūkumo problemą
Joniškio ligoninės atstovas papasakojo „Delfi“ apie pastangas spręsti medicinos specialistų trūkumo problemą.
„Dar visai neseniai artroskopines pečių operacijas įstaigoje atliko tik vienas gydytojas ortopedas traumatologas, kuris įstaigoje dirba nepilnu darbo krūviu, tad suprantama, kad esant dideliam pacientų srautui, o gydytojui dirbant vos kartą ar du per savaitę, yra sudėtinga priimti visus traumas patyrusius pacientus čia ir dabar, taigi pacientą konsultavęs kitas gydytojas, matydamas operuojančio kolegos eiles, pasiūlė pacientui kreiptis į kitą gydymo įstaigą“, – nurodė Joniškio ligoninės atstovas.
Jis pasidžiaugė, kad šiuo metu įstaigoje turimi jau trys specialistai, atliekantys tokio profilio operacijas, taip pat tikimasi, kad iš vaiko priežiūros atostogų grįžusiai dar vienai gydytojai ortopedei traumatologei laukimo laikas sutrumpės.
„Dedame visas pastangas, kad pritrauktume trūkstamų specialistų į rajoną, kad užtikrintume pacientams kokybiškas ir savalaikes paslaugas, didiname darbų apimtis, kiek tai leidžia mūsų žmogiškieji ištekliai, taip pat atnaujiname medicininę įrangą dienos chirurgijos centre“, – pabrėžė ligoninės atstovas. – Tačiau esame priversti konkuruoti su aplink esančiomis gydymo įstaigomis ir dalintis regione dirbančiais specialistais, tad situaciją turime tokią, kokią turime. Nesprendžiant medicinos specialistų trūkumo problemos iš esmės, naivu tikėtis, kad kažkas greitu metu kardinaliai pasikeis.“
Eilės ir jų mažinimo priemonės
„Delfi“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir paprašė pakomentuoti eilių ligoninėse klausimą.
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, eilės planinei pagalbai egzistuoja, jos dažnai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų. Pačios gydymo įstaigos kaip ilgų eilių priežastis dažnai įvardija gydytojų nedarbingumą, kvalifikacijos kėlimą, specialistų trūkumą ar atostogas“, – komentare raštu teigė SAM atstovas.
Pacientams, kurie norėtų paslaugas gauti greičiau, primenama – kreipdamiesi dėl planinės pagalbos ir turėdami siuntimą jie gali patys laisvai pasirinkti sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusią gydymo įstaigą – tiek viešąją, tiek privačią, kurioje jie gali gauti reikalingą paslaugą be papildomo mokesčio. Naudojantis šia galimybe gydymo įstaigų pasirinkimas tampa platesnis.
Išduodant siuntimą pas gydytoją specialistą, pacientui turi būti pasiūlytos bent 3 gydymo įstaigos, kuriose teikiamos pacientui reikiamos paslaugos, atkreipė dėmesį SAM atstovas.
Išankstinė pacientų registracijos sistema
SAM primena, kad užsiregistruoti paslaugoms pacientai gali per išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemą, per gydymo įstaigų registracijos sistemas, telefonu arba atvykę į įstaigą: „Rekomenduojame pacientams aktyviau naudotis IPR sistema, kurioje galima matyti realų gydytojų užimtumą įvairiose sistemą naudojančiose įstaigose ir užsiregistruoti ten, kur pas gydytoją galima patekti greičiau. IPR sistemoje iki einamojo mėnesio 25 dienos skelbiami kito mėnesio paslaugų teikimo grafikai, o suplanuoti apsilankymai gali būti atšaukti, todėl iškart neradus tinkamo laiko, pravartu mėginti registruotis ir kitą dieną.
Jei nepavyko rasti reikiamos gydymo įstaigos IPR sistemoje, galima tiesiogiai susisiekti su poliklinika ar medicinos centru, sudariusiu sutartį su ligonių kasa dėl reikiamų paslaugų. Sužinoti, kur gali būti teikiamos reikalingos paslauga galima ligonių kasų interneto svetainės skiltyje „Sveikatos priežiūros įstaigos ir paslaugos visoje Lietuvoje“. Čia pateikiama informacija apie visas gydymo įstaigas, turinčias sutartis su TLK. Pasirinkus ar įvedus norimą paslaugą ir miestą, parodomas išsamus sutartį dėl ieškomos paslaugos turinčių gydymo įstaigų toje vietovėje sąrašas, iš kurio galima rinktis sau priimtiniausias.
Jei vis dėlto norima gydymo įstaiga neturi galimybės paskirti paslaugos suteikimo datos ir laiko (pvz., nepaskelbti paslaugų teikimo grafikai), ji turi pasiūlyti pacientą registruoti į laukiančiųjų sąrašą. Jei pacientas sutinka, atsiradus laisvam priėmimo laikui gydymo įstaiga į sąrašą įtrauktam žmogui automatiškai paskiria paslaugos gavimo datą ir laiką pagal jo kreipimosi eilę ir apie tai praneša. Bet kokiu atveju, visus pacientus, kurie kreipiasi telefonu ar asmeniškai atvykę, gydymo įstaiga privalo registruoti jų kreipimosi momentu.“
Gydymo įstaigos, pasak SAM atstovo, taip pat gali sudaryti galimybę pacientui pačiam įsirašyti į laukimo eilę ambulatorinėms paslaugoms, jei registravimosi metu jau nebebus laisvų laikų. Laukimo eilėje esantys pacientai galės gauti paslaugą, kai tik tokia galimybė atsiras (dėl atsisakytos konsultacijos ar atsiradusių papildomų paslaugos laikų).
Pailgintas siuntimo galiojimo laikas, įgyvendinami pokyčiai sveikatos sektoriuje
„Siekiant mažinti situacijų, kai dėl pasibaigusio galioti siuntimo pacientai priversti vėl kreiptis į šeimos gydytoją, pernai siuntimo galiojimas buvo prailgintas nuo 60 iki 180 dienų (išskyrus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas, kurioms paliktas 60 dienų terminas). Per šį laiką privalu ne atvykti vizito, o užsiregistruoti pas gydytoją“, – prisiminė SAM atstovas.
SAM ir kitos atsakingos institucijos, pabrėžė pareigūnas, imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, tobulinama IPR informacinė sistema, ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.
Sveikatos priežiūros įstaigos administracija taip pat turi ieškoti sprendimų bei žmogiškųjų išteklių, kad reikiamos paslaugos pacientams būtų suteiktos greičiau. SAM bendradarbiauja su gydymo įstaigomis ir medikų bendruomene ir bendromis pastangomis siekia gerinti darbo sąlygas sveikatos priežiūros specialistams, kurti patrauklią darbo aplinką. Ministerija nuolat akcentuoja, jog siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, kurti palankų psichoemocinį klimatą, organizacinę kultūrą, suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, įtraukti į sprendimų priėmimą, užtikrinti savęs realizaciją, padėti sėkmingai integruotis į regioną, visuomenę, kolektyvą bei taikyti kitas pinigines (studijų kainos apmokėjimą, apgyvendinimo, transporto finansavimą ir kt.) ir nepinigines skatinamąsias priemones.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas – tai šiuo metu vykdomos sveikatos priežiūros įstaigų reformos prioritetai. Pokyčiams sveikatos sektoriuje įgyvendinti iki 2030 metų suplanuota 965 mln. eurų investicijų, kurios bus skirtos infrastruktūros gerinimui, šiuolaikiškai medicinos įrangai, sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų stiprinimui ir jų pritraukimui į regionus, šiuolaikiškų vadybos modelių diegimui ir kitoms priemonėms, kurios prisidės prie geresnio paslaugų prieinamumo ir kokybės.
Paslaugų kokybė ir paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimas
„Konkrečius atvejus, kai pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas galėjo būti padaryta žala, nagrinėja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti prie SAM. Pacientas arba jo artimieji į komisiją gali kreiptis su rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai buvo sužinota ar turėjo būti sužinota apie žalą. Komisija sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis (paciento mirtis, neaišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padaryta žala), reikalingos papildomos išvados, ekspertizės, kiti sprendimams priimti būtini dokumentai ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, Komisija argumentuotu sprendimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams.
Žala atlyginama iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu.
Jeigu paciento netenkina jam suteiktų paslaugų kokybė, tai, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str., jis gali kreiptis į įstaigą, kurioje lankėsi ir kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos. Gydymo įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos.
Jeigu gydymo įstaigos pateiktas atsakymas paciento netenkina arba gydymo įstaiga skundą nepagrįstai atsisako nagrinėti, jis gali teikti skundą priežiūros institucijai – Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT). Kartu su prašymu reikia pateikti ir gydymo įstaigos atsakymo kopiją (jei gydymo įstaiga nepateikia atsakymo per teisės aktų nustatytą laikotarpį (t. y. 20 darbo dienų) – pateikiama rašto, adresuoto šiai įstaigai, kopija).
VASPVT, vykdydama savo pagrindines funkcijas – pacientų saugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei prieinamumo kontrolę, pagal kompetenciją yra įpareigota atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo patikrinimus dėl gautų pacientų skundų ir valstybės įstaigų pavedimų, kurių metu gali būti nustatomi teisės aktų reikalavimų pažeidimai, už kuriuos įstaigoms ir medicinos specialistams skiriamos kontrolės ir poveikio priemonės.“