Hormonai – tarsi nepailstantys darbininkai. Veikdami kiekvieną ląstelę ir įvairių organizmo sistemų darbą, jie greitina ir lėtina širdies susitraukimų dažnį, mažina ir didina kraujospūdį, keičia kvėpavimo dažnumą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, svorį, miego ciklus, energiją, emocijas, nuotaikas, padeda imuninei sistemai kovoti su ligomis. Jei hormonų pusiausvyra yra gera, jaučiamės puikiai. Jei jie išsibalansavę, o taip būna dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir begalinis stresas, nekokybiškas miegas, ilgos darbo valandos, netinkama mityba, fizinis neaktyvumas, užteršta aplinka ir pan., jaučiame vienokius ar kitokius simptomus.
Nors kiekvienam žmogui (vyrui, moteriai, vaikui) būdingos tos pačios nervų sistemos dalys ir hormonai, visgi jų poveikis kiekvieno organizme gali skirtis, priklausomai nuo to, kaip ilgai ir kaip stipriai veikia vienas ar kitas hormonas, kiek organizme yra receptorių, gebančių hormoną prijungti, kad būtų daromas poveikis ląstelei. Kadangi hormoninis fonas yra geros savijautos ir nuotaikos pagrindas, endobiogenika akcentuoja: būtina ieškoti hormonų disbalanso priežasčių ir išsiaiškinti kaip kiekvieną mūsų jie veikia. Antraip ilgainiui organizme gali suintensyvėti uždegiminiai procesai, lemiantys lėtines ligas.
