Traumos ir genetika – pagrindiniai rizikos faktoriai
„Skausmas įprastai prasideda nuo vidinės kelio sąnario pusės, kremzlės degeneracijos greitis yra skirtingas ir vienam pacientui gali progresuoti per metus, kitam šis procesas gali trukti ir dešimtmetį iki visiško kremzlės sunykimo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad 95 proc. protezavimo operacijų yra dėl visiško sąnarinės kremzlės netekimo, o vidutinis šia liga sergančiųjų amžius yra 60 metų“, –komentavo prof. Šarūnas Tarasevičius.
Net 70–80 proc. artrozės atvejų sudaro genetinės priežastys, likusią dalį, apie 20–30 proc. – traumos, pavyzdžiui, kryžminio raiščio arba menisko plyšimai ir laiku neatlikta operacija. Pasak gydytojo Š. Tarasevičiaus, priekinio kryžminio raiščio plyšimas sukelia nestabilumą kelio sąnaryje, dėl to susiformuoja mikro traumos kremzlėje, o tai skatina degeneracinį procesą, kuris tęsiasi metų metus, galiausiai kremzlė sunyksta visiškai. Deja, bet kol kas nėra jokių preparatų, kurie padėtų atstatyti – atauginti kremzlę.
„Vienas pirmųjų indikatorių, kada pacientui gali tekti operaciniu būdu gydyti kelio sąnarį – skausmas. Tačiau šis simptomas gali atsirasti ne tik dėl kremzlės pažeidimo, jis gali būti juntamas ir plyšus meniskui, ar dėl kitų priežasčių, todėl atliekama rentgenograma ir jeigu mes matome, kad kremzlė jau yra degeneravusi, tai yra, stebimas išnykęs sąnarinis tarpas, tokiu atveju pacientas yra kandidatas protezavimui“, – paaiškino prof. Š. Tarasevičius.
Delsiant operuoti kankina ne tik skausmas, bet ir raumenų atrofija
Jaučiantis blogai dažnai simptomus bandoma numalšinti priešuždegiminiais vaistais. Prof. Š. Tarasevičiaus teigimu, net ir laiku kreipiantis į gydytoją, tik pajutus skausmą – sustabdyti kelio kremzlės degeneracijos proceso neįmanoma, tačiau galima palengvinti būklę, judėjimą vaistais arba atliekant injekcijas, mažinančias uždegimą, žinoma, diagnozė yra ir pirmasis žingsnis – nusiteikti, kad ateityje kelio sąnario operacija neišvengiama, jei norima išlikti fiziškai aktyviam ir nesikankinti dėl kasdien patiriamo skausmo.
Delsiant operuoti ne tik ribojamas judėjimas, bet ir vystosi raumenų atrofija, todėl atsistatymas atlikus operaciją gali būti lėtesnis nei to paciento, kuriam operacija buvo atlikta laiku.
Įtarus artrozę, pirmasis žingsnis yra rentgeno tyrimas, atliekamas pacientui stovint. Šio tyrimo rezultatai padeda įvertinti kremzlių būklę ir nustatyti diagnozę. Esant indikacijoms, tai yra, stebint sąnarinio tarpo išnykimą, gali būti atliktas operacinis gydymas.
Svarbu nusiteikti atsistatymo laikotarpiui
Kaip atliekama pati operacija? Pasak gydytojo Š. Tarasevičiaus, pjūvis daromas per kelio sąnario vidurį, atliekama blauzdikaulio sudilusios kremzlės osteotomija, pjūviai šlaunikaulyje, kurių metu rezekuojama (pašalinama) sudilusi kremzlė ir įvertinama, kokį endoprotezą implantuoti. Atlikus raiščių balansavimą kauliniu cementu fiksuojamas endoprotezas. Tarp blauzdikaulinio ir šlaunikaulinio komponentų implantuojamas polimerinis intarpas.
Jau pirmą dieną po operacijos galima vaikščioti su ramentais, po šešių savaičių pacientas gali daryti viską, ką nori, žinoma, skausmo ribose. Atsistatymas po operacijos gali trukti net iki metų laiko. Prireikia kantrybės, kol aplinkiniai audiniai prisitaiko prie implantuoto sąnario, todėl net ir praėjus trims mėnesiams po operacijos gali išlikti ir tinimas, nepatogumas, tačiau tai yra natūralus, ilgas procesas, ir galutinį operacijos efektą pacientas pajaučia tik praėjus metams. „Pakeitus kelio sąnarį, žinoma, jis nebebus toks kaip prieš ligą, tačiau po operacijos pacientas tikrai galės daryti daugiau nei su artroze pažeistu sąnariu, kai net kasdienis fizinis judėjimas kelia iššūkius“, – pabrėžė gydytojas Š. Tarasevičius.