Pasak profesoriaus, iš tiesų, kol Kolumbas į Europą nebuvo atvežęs bulvių, pagrindinė lietuvių daržovė buvo ropė. Deja, dabar jos jau nepelnytai pamirštos.
„Mes genetiškai užkoduoti valgyti ropes, tik jas išstūmė bulvės, nes iš jų galima pagaminti daugiau įvairių patiekalų. Ta teorija, kad mėsa su bulvėmis nedera, yra tikrai nepagrįsta. Tikrai galima valgyti mėsą kartu su bulvėmis. Tik reikia žinoti, kad bulvės, jei buvo kepamos aliejuje, sugeria labai daug riebalų. Jų nejaučiame ir mums skanu, bet iš tiesų labai daug riebalų suvalgome“, – sakė Žinių radijo laidos „Sveikatos laikas“ pašnekovas.
Taigi, pirma bulvių valgymo taisyklė – jas ruošti reikėtų su kuo mažiau riebalų. Antra taisyklė – valgyt reikėtų iškart pagamintas.
„Išvirtas bulves reikia valgyti karštas. Karštose bulvėse yra daug vitamino C, anksčiau lietuviams tai būdavo pagrindinis šio vitamino šaltinis, žinoma, dabar situacija jau kita. Bet, jei bulves išvirėme ir jos atšalo, vitamino C ten jau sumažėjo per pusę. Jei nesuvalgėme ir pasidėjome į šaldytuvą, kitą dieną vitamino C yra tik pėdsakai“, – sakė prof. R. Stukas.
Profesorius papasakojo apie savo mitybos įpročius
Laidoje pašnekovas pasakojo, kad kai pradėjo domėtis mityba, pradėjo keistis ir jo paties valgymo įpročiai.
„Kai turi daug žinių, tikrai tas žinias panaudoji ir sau. Atsimenu, kai buvau vaikas, mano močiutė labai skaniai gamindavo. Bet pusryčiams, jei darydavo kokį sumuštinį, užtepdavo labai storai sviesto ir sakydavo, kad sviestas pataiso skonį ir sviestas labai gerai. Dabar mes sakome, kad sviesto reikia labai nedaug, o tepant ant duonos išvis labai mažai, kad tik skylutės užsipildytų. Iš tiesų, tas žinių turėjimas leidžia reguliuoti mitybą, kad ji taptų sveikesnė“, – sakė profesorius.
Pasak jo, pakito ir produktų išdėstymas dienos metu.
„Pusryčiams geriausiai rinktis stambiamolekulinius angliavandenius, tai yra įvairios košės, vakarienei baltymai, varškė, balta žuvis, vištienos krūtinėlė. Anksčiau mano pusryčiai ir vakarienė būdavo sukeisti vietomis, pusryčiams valgydavau baltymus, o vakare angliavandenius. Pavyzdžiui, vakarienei blyneliai, o pusryčiams kiaušiniai, varškė, vištienos krūtinėlė, mėsa.
Atrodė, kad gerai jaučiausi ir viskas buvo gerai. Bet, kai sudėliojau mitybą pagal mokslinius pagrindus, pajaučiau, kad savijauta geresnė, ir organizmas geriau funkcionuoja, ir galva geriau dirba, ir kūno svoris stabilizuojasi“, – paatviravo profesorius.
Pasninkas – į sveikatą
Ne vienerius metus kalbama, kad lietuvių mityba nėra palanki sveikatai. Pasak pašnekovo, suvalgome per mažai daržovių ir vaisių, per daug pusfabrikačių.
„Perkame ir valgome pusfabrikačius, kuriuose yra maisto priedų, konservantų, bet biologinė vertė tokio maisto yra mažesnė“, – sakė prof. R. Stukas.
Laidoje buvo kalbama ir apie pasninką bei jo prasmę. Pasak profesoriaus, kiekvienai šventei suteikiama kažkokia prasmė, tačiau jos neturi užgošti maistas.
„Šventės prasmė neturi būti mityba ir tam, kad būtų galima apmąstyti savo gyvenimą, kaip eina dienos, savo santykius su kitais, tarsi sudaromas kaip ritualas, pasninkas, kai atsisakoma gyvulinės kilmės produktų, valgomas lengviau virškinamas maistas“, – sakė profesorius.
Pasninką galima analizuoti ir iš biocheminės pusės – pasak profesoriaus, toks atsisakymas sudaro sąlygas šviesesnėms mintims, neapkraunamos smegenys.
„Tada žmogus gali orientuotis į šventę, jos prasmę, savo veiklų apmąstymą. Daugeliui pasninkas yra į sveikatą, nes jei pažiūrėtume, tai lietuvos gyventojai mėsos suvalgo per daug. Dalis žmonių vartoja menkos vertės mėsos produktus, tai yra perdirbtus, raudonos mėsos gaminius. Tai rūkyti kumpiai, skilandžiai, dešrelės, pusfabrikačiai, arba paruošti ilgo galiojimo produktai.
Kai mėsos patiekalas paruoštas šviežias, jis sveikatai duos naudos, o perdirbtos raudonos mėsos gaminių turėtume mažinti. Jie kelia vėžio riziką ir nėra palankūs sveikatai“, – patarė prof. R. Stukas.
