Dešimtmetį kovojusi su lėtiniu skausmu, dabar moteris pagaliau gali šiek tiek atsikvėpti. Besišypsanti, gerokai sulieknėjusi ir galiausiai, be skausmo ir stiprių nuskausminamųjų gyvenanti Rasa, sveikatos receptą ir efektyvų gydymą rado Lietuvoje, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus kabinete, rašoma pranešime spaudai.
Dešimtmetį trukusios pagalbos paieškos
Rasa Soloy (36 m.) pasakoja, kad pirmuosius skausmus pajuto pėdose dar prieš dešimtmetį. Kadangi darbo metu tenka daug stovėti, skausmas darbo metu tapdavo tiesiog nepakeliamas. Bendrosios praktikos slaugytoja Jungtinėje Karalystėje dirbanti moteris iš karto kreipėsi į medikus, ieškodama skausmo priežasčių ir gydymo sprendimo būdų. „Nuėjau pas gydytoją, kuris atliko rentgenogramą. Joje buvo matyti balta dėmė. Tuomet nusiuntė pasidaryti magnetinio rezonanso tomografiją ir pamatė, kad ant kulnų turiu ataugas. Dėl šios priežasties paskyrė fizioterapijos užsiėmimų ir suleido steroidų injekcijas į abu kulnus. Deja, man nei kiek nepagerėjo, teko vaikščioti net su ramentais“,– prisimena R. Soloy.
Vėliau Rasos situacija tik prastėjo: pradėjo skaudėti klubo sritį, juosmenį dešinįjį petį ir kaklą. Dėl skausmų buvo sunku miegoti, susirišti plaukus. „Vėl kreipiausi į medikus, kurie patarė mesti svorį ir paskyrė dar stipresnius opioidų grupės vaistus nuo skausmo. Net po dvi tabletes keturis kartus per dieną. Kaip reikia mažinti svorį neturėjau nė menkiausio supratimo, todėl pradėjau bėgioti, tačiau tada tik dar labiau sustiprėjo klubo ir pėdų skausmai. Teko viską vėl nutraukti“,– atsidūsta Rasa. Tiesa, ji pripažįsta, kad visos nustatytos narkotinių nuskausminamųjų vaistų dozės nevartojo. Daugiausiai dvi tabletes per dieną yra išgėrusi, mat ją išgąsdino svaigulio jausmas, tikimybė priprasti prie vaistų.
„Vėliau mane apžiūrėjęs anglas fizioterapeutas padarė išvadą, kad aš netaisyklingai sėdžiu ir būtent dėl šios priežasties man diagnozuotas peties uždegimas. Kadangi darbe daugiausiai laiko stoviu arba vaikštau, diagnozė manęs neįtikino. Man buvo paskirti trys mankštos pratimai. Fizioterapeutas per dešimt minučių parodė, kaip juos atlikti. Sąžiningai mankštinausi mėnesį, bet skausmai nesiliovė. Po to vėl paskyrė papildomų pratimų, tačiau efekto ir vėl nebuvo. Lankiau šokius, bet mečiau ir juos dėl skausmų. Bandžiau plaukioti – paskaudo petį, bėgioti – skaudėjo padus. Norėjosi tik gulėti lovoje. Jau nekalbu apie kasdien didėjantį beviltiškumo jausmą ir manymą, kad tampu senute...“,– tolimesnius bandymus įveikti kūną apėmusius skausmus ir apėmusią neviltį prisimena R. Soloy.
Pirmas susitikimas su sporto mediku
Vis dar ieškodama pagalbos, Rasa pateko į Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus rankas. Specialistas pasakoja, kad palyginti su pirmu susitikimu, dabar pacientė Rasa – visiškai kitas žmogus.
„Kai pirmą kartą atlikome apžiūrą, jai skaudėjo visur, kur tik paliesdavau: nuo kaklo iki padų. Taip, ji turėjo ir viršsvorio, raumenynas ir visas organizmas buvo išbalansuotas, detreniruotas, ypač jautėsi emocinis niūrumas“,– pirminę pacientės būklę pakomentavo K. Linkus.
Sporto medicinos gydytojo pirmieji vertinimai ir komentarai Rasai pasirodė kiek netradiciniai, nes ji juk – ne sportininkė. Tačiau moteris nusprendė dar kartą pamėginti „gydytis“. K. Linkus pasiūlė gydymo programą dozuotu fiziniu krūviu, kur pastarasis – pagrindinis vaistas.
„Pirminis tikslas buvo sumažinti skausmą. Tam naudojome nemedikamentines priemones – nuo lėtinių skausmo židinių giluminio masažo, pasyvaus raumenų tempimo, fizioterapijos procedūrų iki šildymo ir šaldymo kombinacijų. Nuo pirmos dienos Rasai buvo skirta ir gydomoji fizinio krūvio dozė“,– pasakoja sporto medicinos gydytojas.
Jau pirmosios darbo savaitės eigoje su sporto gydytoju R. Soloy pradėjo jausti, kad nepaisant gaunamo krūvio, organizmas pradėjo atsigauti ir skausmas slopsta. Rasa iškart gavo ir namų darbų. „Mes suvokiame savo sveikatą, kaip jausmą: gerai jaučiuosi arba blogai jaučiausi, skauda arba neskauda. Žmogus mankštinasi tik tada, jei sportas suteikia sveikatos ir jis tai pajaučia. Jei mankštos teigiamo efekto, emocinio ar fizinio, žmogus nepajaučia, niekada jos ir nedarys. Tada mano užduotis – pateikti tokią fizinio krūvio formą ir dozę, kuri neabejotinai daro esminį poveikį ne tik paciento kūnui bet ir sielai“, - įsitikinęs gydytojas Kęstutis Linkus.
Skausmus gydė palaipsniui
Rasai bus išrašytas fizinio krūvio receptas. Tam, kad būtų galima išrašyti fizinio krūvio receptą, nustatytas pradinis Rasos treniruotumo lygis, įvertinta raumenų būklė, kūno laikysena, atlikta kūno sudėties analizė, nustatytas ištvermės lygis. „Pamatėme, kurie komponentai šlubuoja. Tuomet su Rasa dirbome palaipsniui etapais – kas porą mėnesių ji atvykdavo vienai dviem savaitėms programos korekcijai ir palaikymui. Atėjome iki taško, kai reikėjo pereiti iš pasyvaus gydymo etapo į aktyvų. Kitaip tariant, ji vis daugiau turėjo padėti pati sau. O mano užduotis – tikslus fizinio krūvio receptas ir tikslus jo įgyvendinimas. Teko Rasą konsultuoti ir nuotoliniu būdų, atsakant į elektronines užklausas“,– apie gydymo procesą pasakoja gydytojas K. Linkus.
Nors programos kompleksiškumas buvo aiškus nuo pradžių, pagreitį Rasa įgavo antro – trečio mėnesio eigoje, kai organizmas minimaliai adaptavosi krūviui ir išsivadavo nuo nepakenčiamo skausmo. Tada pridėta daugiau ištvermės treniruočių, daugiau jėgos pratimų.
Kaip minėjo Rasa, programos metu ji išmoko pasirūpinti savimi: žinojo, kokius pratimus ar veiksmus atlikti, kai skausmas vėl atsiranda, išmoko taisyklingai pakelti ar laikyti sunkius daiktus. To anksčiau neišmokė net kasmetiniai kursai Anglijoje, organizuojami šia tema. Ji gavo fizinio krūvio receptą, kuriame buvo nurodyta kiek kartų per savaitę „sportuoti“, kokiu intensyvumu, kiek laiko ir kokius pratimus atlikti.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas K. Linkus tikina, kad R. Soloy atvejis yra puikus gydymo fiziniu krūviu programos pavyzdys. „Taikant kompleksinį gydymą ir dozuotą fizinį krūvį, žmogaus būklė akivaizdžiai gerėja, net dirbant fizinį darbą. Fizinis krūvis veikia kaip vaistai – per maža dozė nepadeda, per didelė, kuri neatitinka galimybių, veikia toksiškai ir sukelia komplikacijas“ – perspėja jis. Todėl, anot jo, dėl tokio gydymo svarbu pasitarti su specialistu. Medikas priduria, kad visiškas mitas, kad sporto medicinos metodai gali būti taikomi tik sportininkams.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Pati Rasa šiuo metu džiaugiasi tarpiniais gydymo rezultatais. Praėjus vos pusmečiui gali pasidžiaugti, kad jai nebereikia vaistų. Be to, ji atsikratė net 15 kilogramų, padidėjo moters ištvermė, susitvarkė raumenų balansas. Tiesa, ji akcentuoja, kad nors į medikus kreipėsi ir anksčiau, tik sporto medikas suprato tikruosius jos poreikius.
„Esminis skirtumas, kad anksčiau man tik trumpai parodė pratimus ir įdavė lapelį su nurodymais, o gydytojas Kęstutis, pirmiausia įvertino mano galimybes, ištvermę, o po to išmokė taisyklingai atlikti paskirtus pratimus.
Manau net didžiausias tinginys pradėtų daryti mankštą atėjęs pas šitą daktarą. Apskritai, jis man padėjo pakeisti požiūrį į daugelį dalykų. Nuo vaikystės nevažinėjusi dviračiu, dabar net ir pas daktarą kartais atminu. Dirbu pamainomis nuo aštuntos ryto iki aštuntos vakaro. Tam, kad padaryčiau mankštą, tenka keltis prieš šešias, tačiau tai man nesukelia sunkumų. Tuo tarpu, anksčiau kiekviena minutė miego prieš darbą buvo aukso vertės. Įvertinau tai, kad po mankštos man kelias valandas nieko neskauda.
Kadaise net negalėjau įsivaizduoti, kad tai įmanoma. Ir emocinė savijauta pagerėjo. Kol kiti kolegos ryte nervinasi dėl intensyvaus darbo ritmo, aš būnu visiškai rami. Gydymas fiziniu krūviu mane išgelbėjo, nes seniau tiesiog negalėjau nei normaliai dirbti nei gyventi“,– pokyčiais džiaugiasi R. Soloy.
Padidėjo Rasos ištvermė
Tiesa, moteriai skaudėjo dar ir skrandį, tačiau K. Linkus tuo pačiu jai padėjo pakeisti ir mitybą. „Dabar suvokiu, kad reikia valgyti vertingą maistą ir skausmai dingo. Pamenu, kai gydytojas paprašė pasakyti, ką aš valgau, man buvo sunku tai padaryti. Kelias savaites rašiausi, tuomet pamačiau, kad valgiau nemažai saldumynų, sumuštinių, gėriau tik kavą. Dabar valgau košes, kiaušinius, mėsą, žuvį, daržoves“,– šypsosi Rasa.
Rasos kūno laikysenos pokyčiai
Tinka daugeliui
„Ji atsikratė skausmo ir dabar tiesiog švyti. Žmogus ištrūko iš užburto ligų rato“, – pacientės dabartinę būklę apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.
Jis akcentuoja, kad sporto medicinos principais taikomas gydymas fiziniu krūviu – tai procesas, kuriam neužtenka vienos konsultacijos. Siekiant teigiamo efekto, reikia ilgalaikės paciento priežiūros ir programos tęstinumo. Fizinis aktyvumas yra tinkamas kiekvienam žmogui ir tam gydytojo nereikia, tačiau, jei norite fiziniu krūviu koreguoti sveikatos sutrikimus, rekomenduotina specialisto konsultacija. Kodėl nepatartina to daryti savarankiškai?
Anot specialisto, per greitai pradėjęs sportuoti žmogus gali ne tik pakenkti savo sveikatai, persitempti, tačiau ir prarasti motyvaciją toliau tuo užsiimti. „Žmogus į fizinę programą turi būti įvedamas palaipsniui, atsižvelgiant į jo simptomatiką bei komplikacijų riziką“, – sako K. Linkus. Norintiems pradėti sportuoti ir turintiems viršsvorio, sąnarių ar širdies problemų ypač reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Anot specialisto, gydymas fiziniu krūviu labai efektyvus tiems, kurie serga cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, po širdies infarkto, esant viršsvoriui ar lėtiniams skausmams. Tinkamai sudėliojus gydimo planą ir tiksliai išaiškinus žmogui ką reikia daryti, žmogus pats save veda į gerą sveikatą. Jei pacientas serga ilgus metus bei vartoja vaistus, teisingas fizinis krūvis taip pat pagerina ligos kontrolę ir medikamentinio gydymo efektyvumą.
Gydymo fiziniu krūviu pusmečio rezultatai:
Atsikratė skausmo
Atsisakė vaistų
Svoris sumažėjo 15 kg
4 kartus pagerėjo juosmens raumenų korseto ištvermė
Pagerėjo raumenų balansas
30 proc. padidėjo ištvermė
Pagerėjo gyvenimo kokybė, padidėjo darbingumas, atsirado optimistinė nuotaika ir gyvenimo džiaugsmas.