Specialistų teigimu, vaikai neretai griebiasi badavimo, tokiu būdu tvarkydamiesi su įvairiomis psichologinėmis problemomis, o kylantį norą save žaloti sustiprina grupės, kuriose toks polinkis romantizuojamas. Kaip suprasti, ką išgyvena atžalos, ir kaip joms padėti, papasakojo psichologė Veronika Lakis.
Save sąmoningai žaloti dažniausiai pradeda paaugliai, o tokio elgesio priežastys labai įvairios. Paramos vaikams centro psichologės V. Lakis teigimu, savižalą vaikai ir paaugliai pasitelkia agresijai, pykčiui išreikšti. Kai kuriais atvejais pyktis būna skirtas kitam, tačiau nukreipiamas į save.
Vieniems sunku ištverti daug jausmų, skausmo, todėl pasitelkiama stipri kūno iškrova – savižala, kuri padeda išbūti su skausmu, kitiems sudėtinga save pajausti, juntama tuštumą, tad fizinis skausmas padeda įsivardinti, kad žmogus kažką jaučia.
Mokslininkų teigimu, šiuo metu vaikai praleidžia neribotą laiką socialiniuose tinkluose, todėl jaučia stipresnį vienišumą, daugėja ir agresijos atvejų. Psichologė pritarė, kad socialinių įgūdžių stoka, vienišumas, depresiškumas, nerimastingumas, patyčios, taip pat ir socialinėje erdvėje, gali prisidėti prie problemų.
„Internetui specifiška ir tai, kad jaunuoliai domisi, atranda kokias nors grupes, kuriose kalbama apie savižalą. Jeigu jose apie tai kalbama pozityviai arba romantizuotai, tai irgi prisideda prie didesnio masto savižalos“, – aiškino V. Lakis.
Neseniai paskelbtų mokinių profilaktikos patikrinimų duomenimis, kas dešimtas moksleivis yra su svorio nepritekliumi, turi anoreksiją, o kas penktas nutukęs. Dalis medikų teigia, kad visos problemos – dėl „Covid-19“ pandemijos.
Psichologės nuomone, iš tiesų pandemijos pasekmės psichikos sveikatai ilgalaikės, prisideda ir ilgas laikas, praleistas prie ekranų, socializacijos trūkumas.
Valgymo sutrikimų kyla dėl įvairių veiksnių, svarbi ir kultūra – kaip kalbama apie maistą, apie kūną, juolab, kad paauglystės metu keičiantis kūnui pastabos ypač jautriai išgyvenamos. Pasak psichinės sveikatos specialistės, pastebėjus savižalos požymių, artimiesiems reikėtų pasistengti reaguoti ramiai, negąsdinti, neužsipulti, kad vaikas neužsisklęstų savyje. Jei reikalinga parama, palaikymas suaugusiesiems, psichologė priminė, kad galima kreiptis į „Tėvų liniją“.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: