Apie ligas ir nusiteikimą bei senėjimą dr. J. Fišas kalbėjo Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“.
Pasak dr. J. Fišo, kai kurios teorijos teigia, kad senėjimas prasideda vos gimus. Tačiau kiti mokslininkai sako, kad senėjimas prasideda po 20-mečio.
„Mes, gydytojai praktikai, galvojame, kad tokie išvedžiojimai yra teoriniai, o senėjimas prasideda žymiai vėliau arba niekada. Genetiškai senėjimas yra nulemtas tik 30 proc., o 60 proc. priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Vadinasi, spartų senėjimą galime stabdyti patys. 10 proc. priklauso nuo medicinos“, – sakė gydytojas.
Dr. J. Fišo teigimu, žmonėms nereikėtų aklai pasitikėti tabletėmis ir vaistais bei galvoti, kad šie išgydys visas jų ligas.
„Dažniausiai jie veikia simptomus, bet ne gydo. Gydymas priklauso nuo mūsų pačių elgsenos ir gyvensenos. Čia būtinai turiu pasakyti apie profilaktiką: centas, išleistas profilaktikai, yra lygus 100 eurų, išleistų gydymui. Žinoma, jau susirgus gydytojai turi didžiulę įtaką. Noriu pabrėžti – galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“, – sakė laidos pašnekovas.
Optimizmas, geras nusiteikimas, simptomų nesureikšminimas – visa tai padeda ligą išgyventi lengviau.
„Suskausta, susvaigsta, bet tu žinai, kas tau yra, naudoji paskirtas priemones, ir nesijauti ligoniu. Neini, neverki. Nes optimistai serga žymiai lengviau, atrodo geriau ir gyvena ilgiau. Galima sirgti, bet negalima jaustis ligoniu“, – kalbėjo dr. J. Fišas.
Išklausyti ir paguosti ligonį reikia, tačiau pataikauti – tikrai ne. Mat tokiu atveju ligonis pradeda dar daugiau skųstis, praranda optimizmą, nuolat jaučiasi blogai, reikalauja paguodos ir palaikymo, bet pats dėl savęs nieko nedaro.
Kiek anksčiau dr. J. Fišas yra sakęs, kad jei žmogus laimingas, jaučia motyvaciją, smegenys mobilizuoja visą kūną – imunitetas būna stipresnis, geriau gyja žaizdos, kūnas veikia lengviau. Gydytojas pabrėžia, kad motyvacija yra neurolingvistinis programavimas. O su tinkamu mąstymu iš tiesų galime nuversti kalnus.
„Mūsų organizmo rezervai yra milžiniški, neregėti. Man teko susidurti su atveju, kai moteris savomis rankomis atidarė lifto duris, nes ten buvo užstrigęs jos vaikas. Galvos smegenys gali duoti tokį impulsą, kad visi organizmo rezervai staiga atsiskleidžia“, – pasakojo gydytojas.
„Procesorius“, kaip smegenis pavadino dr. J. Fišas, gali duoti signalą net ir labai sunkiai ligai pagerėti. Tačiau, jei nusiteiksite pesimistiškai, būsite nervingas, net ir beprasidedanti ar nesunki liga gali pradėti blogėti, pavirsti į lėtinę ligą ar net į mirtį.
Smegenų veikla smarkiai susijusi su viso kūno ligomis.
„Pagal dabartinę koncepciją, smegenyse yra pilna neuromediatorių, tai tokių tarpininkų. Jie galvoje dūzgia kaip bitės ir perduoda impulsus iš vienos galvos vietos į kitą, labai svarbus jų santykis. Jei vienų padaugėja, kitų sumažėja, atsiranda įvairios patologijos. Pavyzdžiui, depresija, nerimas, šizofrenija ir panašiai. Tada gydymo tikslas būna atstatyti pusiausvyrą.
Kai kuriais atvejais neuromediatorių pasikeitimas veikia emocinę sferą, o emocinė sfera veikia į endokrininę, į antinksčius, hipofizę, kur pasikeičia hormonų pusiausvyra. Tai vėlgi sukelia įvairias ligas“, – kalbėjo dr. J. Fišas.
Rūpintis sveikata reikia, bet neperdėtai
Nuo to laiko, kai pradėjo dirbti, iki dabartinių laikų, gydytojas sako matantis, kad ligos keičiasi. Pastaruoju metu, pasak dr. J. Fišo, pasitaiko daugiau depresijos atvejų, panikos atakų. Taip pat smarkiai pasikeitė gydymo būdai, todėl dabar įvairias ligas kontroliuoti daug lengviau.
Be to, kaip pastebi pašnekovas, šiais laikais kai kurie siekia idealios sveikatos, neasižvelgdami į gimimo metus.
„Labai lengva tapti neurotiku, pernelyg besirūpinant sveikata. Karlas Jungas yra pasakęs, kad per didelis susirūpinimas sveikata ir nuolatinis kalbėjimas tik apie tai, yra psichinis sutrikimas. Ir iš tiesų, tie, kurie fanatiškai įnykę į savo sveikatą, dažnai būna „pavažiavusiu stogu“. Žinoma, dėmesį į savo sveikatą reikia kreipti“, – sakė dr. J. Fišas.
Gydytojo teigimu, žmogus savo sveikatos apleisti negali, o kai įtaria kokią nors ligą, eiti atlikti tyrimų.
„Mes randame labai daug patologijų, kurios laiku nustatomos yra išgydomos. Todėl reikia atlikti tyrimus. Turiu atkreipti dėmesį, kad būtina lankytis ir profilaktinėse programose, neignoruoti“, – sakė dr. J. Fišas.
Laidos pabaigoje gydytojas neurologas taip pat kalbėjo ir apie insultą. Pasak pašnekovo, jį paskatinti gali kelios priežastys: nesirūpinimas širdies ir kraujagyslių ligomis, arterine hipertenzija, širdies ritmo sutrikimais, cukraus pakitimais. Prisideda ir paveldimumas.
„Šie dalykai yra kompensuojami, jei nustatomi laiku, galima užkirsti kelią ir puikiai gyventi. Tam reikalingos profilaktikos programos, savęs stebėjimas, bet neperdėtas“, – pajuokavo gydytojas.
Apie insultą praneša galvos svaigimas, regos, kalbos sutrikimas, veido persikreipimas.
