Harvardo universiteto T. H. Chano visuomenės sveikatos fakulteto dėstytoja ir Freiburgo universiteto Auglių prevencijos ir epidemiologijos instituto direktorė savo nuomonę išsakė kalboje, pavadintoje „Kokosų aliejus ir kitos mitybos klaidos“, informuoja independent.co.uk.
Kalbėdama Freiburgo universitete, dr. K. Michels pareiškė, kad kokosų aliejus yra „vienas blogiausių maisto produktų“ dėl galimo žalingo sočiųjų riebalų rūgčių poveikio organizmui.
Jos teiginiai prieštarauja plačiai paplitusiam įsitikinimui, kad kokosų aliejų vartoti sveika. Anksčiau jis netgi buvo liaupsinamas kaip „supermaistas“, virtuvėje tinkantis bet kokiam patiekalui ruošti.
Praėjusiais metais Amerikos širdies asociacija atnaujino savo gaires dėl kokosų aliejuje esančių sočiųjų riebalų rūgščių ir patarė žmonėms jas pakeisti nesočiosiomis riebalų rūgštimis, kad sumažintų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dr. K. Michels teigimu, kokosų aliejus kenkia kur kas labiau nei lydyti kiaulės taukai, nes jis daugiausia sudarytas iš sočiųjų riebalų rūgščių. Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba tvirtina, kad valgant daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius maisto produktus gali padidėti rizika susirgti vainikinių širdies arterijų liga, nes kraujyje išauga vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis.
Be kokosų aliejaus, daug sočiųjų riebalų rūgščių yra tokiuose maisto produktuose kaip sviestas, kietasis sūris, lydytas sviestas, dešrelės ir mėsos pyragai. Daug nesočiųjų riebalų rūgščių turi riebios žuvys, riešutai, sėklos, augalinis aliejus ir avokadai.
Dr. K. Michels kalba apie žalingą kokosų aliejaus poveikį sulaukė didelio savo sveikata besirūpinančių žmonių dėmesio ir „YouTube“ buvo peržiūrėta beveik 800 tūkst. kartų.
Kita vertus, nors Harvardo universiteto dėstytoja akivaizdžiai tvirtai tiki kokosų aliejaus žala organizmui, sveikatos rekomendacijos dėl sočiųjų riebalų rūgščių (ne)atsisakymo nėra tokios kraštutinės.
Ar reikia sumažinti suvartojamų riebalų kiekį, ginčijamasi jau kuris laikas. Praėjusiais metais žurnale „The Lancet“ buvo išspausdintas tyrimas, kurio autoriai rašo, kad vengiant riebalų galima ketvirtadaliu padidinti ankstyvos mirties riziką.
Didžiosios Britanijos širdies fondas nurodo, kad reikia išsamiau ištirti įvairių rūšių riebalų rūgštis, nepaisant to fakto, jog dabartinėse Jungtinės Karalystės gairėse patariama kur tik įmanoma sočiąsias riebalų rūgštis pakeisti nesočiosiomis.
Kai kurie žmonės mano, jog kokosų aliejumi galima gydyti Alzheimerio ligą, nors Alzheimerio ligos draugija sako, kad šiems teiginiams patvirtinti neužtenka įrodymų.
„Jungtinėje Karalystėje kokosų aliejaus manija prasidėjo palyginti neseniai, žmonės prisiklausė teiginių apie didžiulę naudą sveikatai: nuo imuninės sistemos stiprinimo iki Alzheimerio ligos gydymo“, – „The Independent“ pasakojo garsi Londono mitybos specialistė Lily Soutter.
„Vis dėlto turime nepamiršti, kad kokosų aliejus – beveik vien sotieji riebalai, todėl jeigu ir taip valgote daug sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų, galite gerokai viršyti vyriausybės rekomenduojamą normą, t. y. 20 g sočiųjų riebalų per parą moterims ir 30 g vyrams“, – pridūrė dietologė, tačiau taip pat pareiškė, jog saikingas kokosų aliejaus vartojimas visiškai nekenkia sveikatai.
„Teiginiai, kad konkretus maisto produktas yra nuodai, gali būti pavojingi, nes žmonės pradeda jo bijoti. Svarbu nepamiršti, jog nėra išskirtinai „gero“ ar „blogo“ maisto“, – sakė L. Soutter.
Daug žmonių, įskaitant tokias garsenybes kaip Gwyneth Paltrow, kokosų aliejų naudoja vadinamajai traukimo aliejumi procedūrai atlikti, kad užkirstų kelią dantų ėduoniui. Taikant šį metodą, burna skalaujama kokosų aliejumi iki 20 minučių per dieną.