Dalijamės ištrauka iš Michael Greger ir Gene Stone knygos „Kaip nenumirti“ (leidykla „Kitos knygos“).
Aspirinas taip pat gali sumažinti vėžio riziką. Jis slopina fermentą ciklooksigenazę trombocituose, todėl silpnėja jų agregacija ir kraujo krešėjimas. Aspirinas taip pat slopina prostaglandinų, kurie yra uždegimo ir skausmo mediatoriai, sintezę, todėl mažėja skausmas, patinimas ir karščiavimas. Prostaglandinai taip pat išplečia navikų viduje esančias limfagysles, taip sudarydami sąlygas vėžinėms ląstelėms plisti. Mokslininkai mano, kad priešvėžinis aspirino poveikis pasireiškia tuo, kad jis neleidžia nuo naviko atskilusioms ląstelėms per limfinę sistemą išplisti į kitas organizmo sritis.
Ar kiekvienas turėtų kasdien išgerti „vaikišką“ aspirino dozę? (Atkreipkite dėmesį, kad aspirino negalima duoti kūdikiams ir vaikams.) Ne. Problema ta, kad aspirinas gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Kraujo skystinimo poveikis, kuris padeda išvengti miokardo infarkto, gali sukelti hemoraginį galvos smegenų insultą, kitaip tariant, kraujo išsiliejimą galvos smegenyse. Aspirinas gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę. Tiems žmonėms, kurie jau patyrė miokardo infarktą ir nepakeitė mitybos, dėl kurios išsivystė liga (todėl jiems kyla itin didelė antro infarkto rizika), rekomendacija, pagrįsta rizikos ir naudos analize, yra aiški: aspirino vartojimas padeda išvengti apie šešis kartus daugiau rimtų problemų, negu jų sukelia. žmonėms, kuriems miokardo infarktas dar neišsivystė, rizika ir naudos santykis apylygis.Vadinasi, jiems nerekomenduojama vartoti aspirino. Tačiau atsižvelgus į tai, kad aspirinas net 10 proc. sumažina mirtingumą nuo vėžio, rizikos ir naudos santykis pakrypsta aspirino naudai. Kadangi reguliariai vartojama maža aspirino dozė gali trečdaliu sumažinti mirties nuo vėžio riziką, norisi jį rekomenduoti beveik kiekvienam. Jeigu tik būtų įmanoma gauti naudos be rizikos.