Smegenis tyrinėjantis profesorius – apie tai, ką lėtinis stresas padaro su kūnu: blogėjanti atmintis yra tik vienas iš simptomų

Stresą patiria kiekvienas žmogus – tai natūrali reakcija, kuri skatina spręsti iššūkius ir grėsmes gyvenime. Tačiau stresas pats tampa didžiule grėsme kūnui, kai yra patiriamas nuolat, neturi pabaigos ir yra lėtinis. Toks stresas sukelia įvairias ligas, nebeleidžia mąstyti racionaliu protu, prastina atmintį, o vaikams netgi gali sukelti negrįžtamas pasekmes.

Gyvenantiems nuolatinėje įtampoje verta suprasti, kaip stresas paveikia organizmą ir kokias pasekmes, apie kurias kartais nė nepagalvojame, jis sukelia. Visa tai konferencijoje „Neurostartas“ paaiškino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius Osvaldas Rukšėnas.

Paveikia kepenis, širdį, kraujagysles ir jutimo sistemas

Kai pamatome stresorių, į jį sureaguoja smegenys, perduoda informaciją antinksčiams, kurie pradeda gaminti hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Šie patenka į kraują, keliauja po visą organizmą ir realizuoja savo poveikį tuose organuose, kurie turi hormonų receptorius.

Stresoriai klasifikuojami į 2 pagrindines grupes – fizinius ir biologinius. Fiziniai stresoriai yra šaltis, karštis, triukšmas, fizinis darbas, blogas matomumas, miego trūkumas, bloga mityba, dehidratacija, alkoholis, antsvoris ir panašiai. O prie psichologinių priskiriama informacija, sunkūs sprendimai, ankstesnės klaidos, sielvartą keliančios netektys, naujoko padėtis, rūpesčiai ir t.t.